Šiandien tokie vaizdeliai atrodo kaip iš tolimos praeities, erzinantys savo netikroviškumu. Pandemija pavertė pasaulio oro uostus vaiduokliškais miestais. Net tada kai pandemija atslūgs, kelionės lėktuvais bus visam laikui paženklintos randais. Nieko keista, kad investuotojas Warrenas Buffetas pardavė visas savo JAV skrydžių bendrovių valdytas akcijas.
Kaip išlaipinti keleivius iš lėktuvo, praleisti jų srautą pro pasų kontrolę, bagažų atsiėmimo punktą ir atvykimų salę, išvengiant glaudaus kontakto vienų su kitais, – tai tik vienas iš galybės iššūkių, kuriuos oro transportui sukėlė „Covid-19“. Suteikti lėktuvų keleiviams būtinos erdvės skrydžio metu taip pat bus nelengva.
Ne vienus metus trunkantis oro linijų išlaidų mažinimas, griežti patikrinimai dėl galimų teroro išpuolių keliautojams lėktuvu sukelia nemažai nuviliančių potyrių. Higienos priemonės, sveikatos tikrinimai ir fizinio atstumo laikymasis tik sustiprins tokias nuotaikas, kad ir kokia klase jūs skristumėte – ekonomine ar verslo.
Jeigu nebus padidintos bilietų kainos, naujos sveikatos priemonės gali gerokai nusmukdyti skrydžių bendrovių pelną, jeigu paklausa ir sugrįžtų. Tai bloga žinia viso pasaulio oro linijoms, kurios šiuo metu patiria didžiulių nuostolių. Kai kuriais atvejais baigiantis 2020 metams grynasis bendrovių įsiskolinimas gerokai viršys jų pajamas.
Be Kinijos, kur vidaus skrydžiai jau atnaujinti, pasaulio oro linijos sustabdė beveik visus savo skrydžius. Ta nedidelė dalis lėktuvų, kurie vis dar skraido, pakyla beveik tušti. Tiesa, galima įžvelgti menką šviesos spindulėlį šiame sąstingyje – bus mažiau įtampos išbandant naująsias higienos priemones. O jos gyvybiškai svarbios norint įtikinti ir nuraminti keleivius bei vyriausybes, kad didesnis skrydžių mastas nesukels antrosios koronaviruso bangos, tačiau skraidyti nuo šiol greičiausiai nebebus taip smagu.
Didžiausios Amerikos vežėjos skelbia, kad keleiviams teks dėvėti veido kaukes. Atramos rankoms, atlenkiami staleliai, saugos diržų sagtys dezinfekuojami po kiekvienos kelionės. Nebeliko ir žurnalų, kuriuos būdavo smagu pavartyti kelionės metu. Idant būtų kuo mažiau kontaktų su oro linijų personalu ir kitais keleiviais, mes nuo šiol patys skenuosime įlaipinimo talonus; be to, skrydžio metu mums bus pasiūlyta mažiau maisto bei gėrimų. Užuot įlaipinami pirmumo tvarka, verslo klasės keleiviai gali būti priversti laukti iki paskutinės minutės.
Kol kas neaišku, kaip keleiviai bus tikrinami dėl „Covid-19“, kol bus atrasta vakcina. Greičiausiai bus apsiribota tik mūsų kūno temperatūros matavimu atvykus į oro uostą, bet tokios priemonės neužkirs kelio masei besimptomių atvejų. Tarptautinių skrydžių metu gali būti pareikalauta kraujo tyrimų, arba vadinamųjų „imuniteto pasų“, bet ir čia laukia nemažai suvaržymų. Keleiviai, kurie atskrenda iš didelės rizikos vietovių, vis tiek turės kurį laiką gyventi karantino sąlygomis, o tokie reikalavimai gali atbaidyti bet kokį norą apskritai rezervuoti bilietą.
Sveikatos patikrinimai sulėtins keleivių judėjimą pro pasų kontrolę, ir, ko gero, teks pamiršti reikalavimą atvykti į oro uostą, likus tik dviem valandoms iki skrydžio. Tai reikštų dar didesnes keliautojų, laukiančių terminale (ar už jo), minias. Prisiminkite, kokios šiuo metu eilės susidaro prie jūsų vietos maisto ar namų apyvokos prekių parduotuvių, tik šiuo atveju, jos bus dar didesnės.
Nieko keista, kad Hitrou oro uosto vadovas, Johnas Holland-Kaye, yra įsitikinęs, kad dideliuose oro uostuose laikytis dviejų metrų atstumo bet kokiu atveju bus „fiziškai neįmanoma“. Bet mažiau priimtina alternatyva J. Holand-Kaye ir jo kolegoms būtų vyriausybių sprendimas riboti išvykstamųjų skrydžių apimtis, siekiant išvengti susigrūdimų.
Europos oro linijos, ypač „Ryanair Holdings Plc.“, laikosi tokio pat požiūrio ir dėl fizinės distancijos laikymosi lėktuvo viduje. Kai kurios vežėjos palieka vidurinę vietą laisvą, bet ar tokios priemonės leis apsisaugoti – neaišku. Šiuolaikiniuose orlaiviuose įmontuotos oro filtravimo sistemos, pašalinančios virusus, bet jos gali jūsų neapsaugoti, jeigu žmogus, sėdintis priešais jus ar už jūsų nugaros, kosėja.
Žinoma, oro linijos nerimauja, kaip pavyks užsidirbti, jeigu joms bus leista parduoti tik du trečdalius savo vietų. Europos vežėjams paprastai reikia užpildyti apie 80 proc. vietų, norint pasiekti pusiausvyrą. Kad kompensuotų nuostolį, joms tektų mažinti išlaidas arba didinti kainas. Pastarasis variantas vargu ar bus tinkamas, kol paklausa bus vangi.
Greiti apsisukimai yra būtina sąlyga pigių skrydžių bendrovėms, tad ilgesnis laikas, skiriamas salono valymui tarp skrydžių, ir ilgesnė keleivių į lėktuvą įsodinimo procedūra taip pat nieko gero nežada. Higienos taisyklės gali apsunkinti vadinamųjų šalutinių pajamų – pavyzdžiui, iš maisto pardavimų arba pirmenybinio įlaipinimo, – generavimą.
O „Ryanair“ ir kitos pigių skrydžių bendrovės gali pamiršti tuos laikus, kai jos galėdavo laikyti keleivius prie išvykimo vartų, lyg į gardą suvarytą gyvulių bandą, arba pristatyti juos prie lėktuvo, sugrūstus į vos porą autobusiukų.
Ko gero, prireiks ne vienų metų, kol visiškai atsigaus paklausa, nes milijonai potencialių keleivių prarado savo darbo vietas. Verslo keliones bus ypač sunku parduoti. Bendrovės visomis išgalėmis stengsis apsaugoti savo darbuotojų sveikatą, o vaizdo konferencijos, rengtos karantino laikotarpiu, jau pasiteisino kaip puiki alternatyva. Prekybos mugės ir konferencijos dar negreit sugrįš į rinką.
Teigiama pusė – aviacijos pramonei, jeigu ne visai planetai, – yra ta, kad pigesnis reaktyvinis kuras bus naudingas visiems, Bet Europoje tik kelios privilegijuotos oro linijos naudojasi dosniomis vyriausybinėmis paramomis, o tokia tvarka gali iškraipyti konkurenciją. Jeigu silpnesnės oro linijos sužlugs, išlikusieji susidurs su mažesne konkurencija ir galbūt galiausiai bus pajėgios didinti bilietų kainas.
Jungimosi procesas transformavo JAV oro linijų pelnus ir net įtikino W. Buffetą atsisakyti savo nenoro investuoti į sektorių – iki tos dienos, kai pasaulį užklupo koronavirusas. Klientai, kurių mokami mokesčiai gelbsti oro linijas ir kuriems ne visada pavyko išsireikalauti kompensacijos už bilietą per pandemiją, gali pakelti triukšmą ir atvirai piktintis, kodėl už prastesnį kelionės potyrį jie turį mokėti daugiau.
