Remiantis didžiausių regiono ekonomikų pateiktais duomenimis, daugiau kaip 40 milijonų darbuotojų karantino metu buvo išleista nemokamų atostogų – dalį jų darbo užmokesčio padengė valstybė. Jei ne vyriausybės parama, daugelis jų būtų galėję prarasti darbą, o nedarbo rodikliai būtų išaugę iki dar nematyto lygio.
„Bloomberg Economics“ apskaičiavimu, jei visi rizikos zonoje esantys darbuotojai būtų tapę bedarbiais, nedarbo lygis Vokietijoje, Prancūzijoje, Italijoje ir Ispanijoje – keturiose didžiausiose euro zonos ekonomikose – karantino piko metu būtų galėjęs siekti net 42 proc.
Tai būtų sudavę didžiulį smūgį euro regiono ekonomikai, kur darbo rinka pamažu atsigauna po dvigubo nuosmukio – pasaulinės finansų krizės ir po jos sekusios regiono suverenių skolų krizės.
Siekdamos, kad krizė nepasikartotų, vyriausybės ėmėsi aktyvių veiksmų. Bendros didžiausių ekonomikų išlaidos nemokamų atostogų programoms remti nuo kovo iki gegužės siekia apie 100 milijardų eurų.
Bendras vaizdas atrodo kur kas dramatiškiau nei JAV, kur penktadienį sulauksime mėnesinės nedarbo lygio ataskaitos. Kol kas panašu, kad balandžio mėnesį atlyginimai sumažėjo stulbinamai – net 21 milijonu dolerių. Tai 26 kartus daugiau nei žemiausias mėnesinis lygmuo, pasiektas finansų krizės metu.
Tačiau Europos darbo rinka taip pat toli gražu neišsisuks be įbrėžimų. Praėjusį mėnesį Vokietijoje pateiktas rekordinis skaičius – 373 000 – prašymų bedarbio pašalpai gauti. Ispanijos, kurioje užregistruota daugiausia viruso atvejų Europoje, nedarbo duomenys bus paskelbti antradienį.
„McKinsey“ praėjusį mėnesį apskaičiavo, kad net ir optimistiškesnio scenarijaus atveju 27 Europos Sąjungos valstybėse narėse nedarbas pakils nuo 6,5 proc. vasario mėnesį (dar iki viruso apribojimų) iki 7,6 proc. Pagal niūresnį scenarijų, jei socialinis atsiribojimas ir karantino priemonės tęsis visą vasarą, bedarbių procentas išaugs 11 proc. ir negrįš į 2019 m. lygį iki pat 2024-ųjų.
Vyriausybės pradeda apgraibomis judėti atgal į normalumą, švelnindamos viešojo judėjimo apribojimus, atidarydamos mokyklas, o kai kuriems restoranams leisdamos vėl veikti – su tam tikromis sąlygomis.
Tačiau kelias bus lėtas, ir daugelis įmonių dar kelis mėnesius negalės dirbti visu pajėgumu. Tai reiškia, kad darbo vietoms ir toliau grės pavojus, o kai kurios apskritai išnyks.
Nedarbas „auga iki tokio lygio, kokio neregėjome nuo Didžiosios depresijos laikų“, „Bloomberg Television“ sakė Londono „Standard Chartered“ vyriausioji ekonomistė Sarah Hewin. „Nedarbas sumažės tada, kai pasibaigs karantinas – tada pamatysime šiokį tokį mažėjimą, tačiau labai tikėtina, kad nedarbo lygis visoje Europoje kurį laiką išliks labai aukštas.“
Ką sako „Bloomberg“ ekonomistai…
„Fiskalinės išlaidos yra didžiulės, tačiau didelis ir užsitęsęs nedarbo augimas ilgainiui atsieitų dar brangiau.“ — Maeva Cousin.
