Avokadai ant bangos. Kiaulienos papilvė – nebe. Šaldytos picos ir užpilami makaronai populiarūs kaip niekada iki šiol.

Šie, atrodytų, prieštaringi ir susikertantys pirkimo modeliai verčia aukštyn kojomis žemės ūkio produktų rinkas: nuo kovo pradžios avokadų populiarumas pakilo 60 proc., o štai sviestas nusmuko, nes užsidarė restoranai.

Kad ir kaip žiūrėsime, koronavirusas „absoliučiai viską pakeitė“, sako Sylvainas Charlebois, profesorius ir vyriausiasis žemės ūkio maisto analizės laboratorijos direktorius iš Dalhousie universiteto Halifakse (Kanada).

„Žmonėms labiausiai rūpi, kad ant stalo būtų maisto, – teigia jis. – Tai iš tikrųjų keičia vartotojo mąstymą.“

Ekspertų nuomone, kai kurios iš šių tendencijų gali tapti įpročiais. Dabar, kai dalis žmonių vėl grįžo prie supakuotų maisto produktų, jie gali nustebti pamatę, kaip pasitaisė šių produktų kokybė – ir nuolat juos pirkti net ir pasibaigus karantinui. Maisto ruošimas namuose taip pat gali tęstis ir praėjus pandemijai.

Foto: Imago / Scanpix

„Sveikatos aureolė“

Avokadai yra vienas iš maisto produktų, kurių kainos per pastarąsias kelias savaites stebėtinai išaugo. Pradėjus taikyti karantino priemones, didžiausia pasaulyje avokadų augintoja Meksika pradėjo lėtinti derliaus nuėmimą, tikėdamasi paklausos mažėjimo.

Tačiau paaiškėjo, kad skrebutis su avokadu ir gvakamolė – tikri karantino favoritai. Paklausa buvo kur kas didesnė, nei tikėjosi augintojai, todėl kainos pakilo. Vyriausybės duomenimis, dėžė avokadų „Hass“ iš didžiausios Meksikos avokadų gamintojos Mičoakano valstijos balandžio 24 d. kainavo apie 480 pesų (19 dolerių), arba maždaug 60 proc. brangiau nei kovo pradžioje (300 pesų).

Kiti produktai taip pat skriste skrido iš maisto prekių lentynų. Remiantis tyrimų kompanijos „IRI“ duomenimis, mažmeninė citrusinių vaisių prekyba JAV kovo mėnesį išaugo maždaug 50 proc., lyginant su ankstesniais metais.

„Visos daržovės ir vaisiai dabar įgijo sveikatos aureolę“, – pastebi Fresno mieste Kalifornijoje įsikūrusios „RaboResearch“ analitikas Rolandas Fumasi.

Paskata pirkti galėjo būti vitamino C kiekis citrusuose, nes vartotojai bando stiprinti savo imuninę sistemą. Apelsinų sultys, kadaise buvusios neatskiriama pusryčių dalimi, bet netekusios vartotojų palankumo dėl didelio cukraus kiekio, taip pat sulaukė susidomėjimo. Niujorke ateities sandorių apimtys nuo vasario pabaigos pakilo apie 13 proc.

Azijos vartotojai, norėdami apsisaugoti nuo viruso, atsigręžia į tradicines priemones, teigia rinkos tyrimų bendrovės „Mintel“ APAC maisto ir gėrimų analitikas Tan Heng Hongas. Vietname žmonės valgo daugiau juodųjų česnakų, o indoneziečiai kaupia džamu (tradicinio vaistinio preparato, gaminamo iš natūralių ingredientų) atsargas.

Foto: Imago / Scanpix

Paguodos maistas

Daugybei žmonių valgymas šiuo metu tampa priebėga nuo nuobodulio ir streso. Vartotojai maisto prekių parduotuvėse renkasi produktus, prieš kuriuos dar neseniai raukė nosį. Ypatingą atgimimą išgyvena supakuoti maisto produktai.

„Tradiciškai maistas teikia paguodą“, – pritaria Tan Heng Hongas iš „Mintel“.

„Nestle SA“, didžiausia pasaulyje maisto ir gėrimų kompanija, stebi itin didelę būtiniausių maisto ir gėrimų paklausą, anksčiau šį mėnesį pranešė generalinis direktorius Markas Schneideris. Kompanija gamina šaldytas picas „DiGiorno“ ir užpilamus makaronus „Maggi“.

„Conagra Brands Inc.“, kurios portfelyje yra „Duncan Hines“, „Chef Boyardee“ ir „Birds Eye“, pastebimi augimą visose kategorijose, praėjusio mėnesio pabaigoje pranešė generalinis direktorius Seanas Connolly.

„Jie juda bangomis, bet vis dėlto juda“, – sakė jis.

Užkandžių vartojimas taip pat auga: iš dalies dėl to, kad žmonės strigę namuose, taip pat dėl to, kad jie daugiau laiko praleidžia užsiimdami veikla, kuri skatina užkandžiavimą, pvz., „Tiger King“ žiūrėjimu per „Netflix“.

Anot tyrimų bendrovės „Euromonitor International Ltd.“, Pietų Korėjos atvejis leidžia spėti ir apie kitas rinkas: lyginant su ankstesniais metais, kovo pradžioje populiarioje maisto prekių parduotuvėje užkandžių pardavimai išaugo net 9 proc.

Restoranams nepasisekė

Nepaisant milžiniško maisto prekių šuolio, restoranų uždarymo smūgis kai kuriose rinkose tiesiog per didelis, kad būtų pakeliamas. Štai kodėl atsiranda tokių dalykų, kaip pieno dempingas. Ūkininkai yra priversti atsisakyti perteklinės produkcijos, nes sūrio ir sviesto paklausa tiesiog išnyko.

Kainų šuoliai padeda suvokti tikrąjį skausmą. Sviesto ateities sandoriai Čikagoje sumažėjo iki žemiausio lygio per dešimtmetį, sūris taip pat išgyvena nuosmukį.

Dar viena auka – belgiškų bulvyčių tiekėjai. Belgija yra didžiausia šaldytų bulvių produktų – bulvyčių, traškučių ir košės – siuntėja į daugiau nei 160 šalių visame pasaulyje, teigė pramonės grupės „Belgapom“ generalinis sekretorius Romainas Coolsas. Didžioji dalis produkcijos yra eksportuojama, tačiau paklausa išseko sustojus maisto paslaugų industrijai. Šiais metais Europos perdirbtų bulvių ateities sandoriai smuko beveik 90 proc. ir siekia visų laikų žemiausią lygį.

Nors restoranai tebevykdo užsakymus išsinešimui, daugelis sutrumpino savo valgiaraščius, o namų virėjai apskritai nenaudoja tiek ingredientų, kiek suvalgytų pietaudami restorane.

Tačiau vartotojai taip pat su džiaugsmu pastebi, kad už 20 dolerių maisto prekių parduotuvėje galima įsigyti kur kas daugiau nei prabangiame ar greitojo maisto restorane, pažymi Nicholas Fereday, Niujorko „RaboResearch“ vyresnysis vartojimo prekių analitikas. O supakuoto maisto sugrįžimas gali turėti ilgalaikį poveikį pirkimo įpročiams.

„Žmonėms norisi kuo paprasčiau“, – teigia N. Fereday. Supakuoti maisto produktai „tikrai yra labiau prieinami, nes jų pagaminama daugiau, ir žmonės tai prisimins. Kai nebeliko ko valgyti, bent jau šios kompanijos nepavedė.“