Nukraujavusi labiau nei kuri kita Rytų Europos valstybė nuo „Covid-19“, šalis planuoja didinti vietos gamybą, siekiant užtikrinti saugų maisto prekių, gamtinių dujų bei medicininės įrangos tiekimą, jeigu ateityje iškiltų panašių trikdžių. Tuo tarpu skatinimo priemonės – tarp kurių laukiama ir priemonių paketo didžiausioms bendrovėms, – sustiprins šalies privalumus.
„Akivaizdu, kad turime peržiūrėti savo pramonės gamybą, – ketvirtadienį interviu kalbėjo ekonomikos ministras Virgilas Popescu. – Mes susitelksime ties sektoriais, kurie rodė daug žadančių ženklų dar prieš krizę: tai yra ties energetika, naftos chemijos pramone ir gynyba.
Pandemija verčia įvairių regionų – nuo Rytų Europos iki pietryčių Azijos – vyriausybes ir bendroves permąstyti savo tiesioginę prieigą prie tokių esminių produktų kaip maistas ir medikamentai. Būtinybė didinti atsargas ir kurti atsparesnes tiekimo grandines kursto diskusijas tarp ekonomistų ir politikos formuotojų apie globalizacijos trūkumus ir apie tai, ar gamyba turėtų būti arčiau namų.
Nors Rumunija prognozuoja tik apie 2 proc. recesiją 2020 metais, analitikai su tuo nesutinka. Regiono nuosmukis bus didžiausias nuo komunizmo žlugimo laikų prieš tris dešimtmečius, o Rumunija bus viena iš labiausiai nukentėjusių šalių, ypač atsižvelgus į tai, kad jos biudžeto deficitas ir taip buvo didžiausias Europos Sąjungoje, šią savaitę rašė bendrovė „Capital Economics“.
„Ribota erdvė politiniams veiksmams greičiausiai nulems, kad ekonominis atsigavimas regione bus vienas iš silpniausių“, – pažymėjo bendrovė, prognozuodama 7,5 proc. susitraukimą.
Iki šiol Rumunija paskelbė skirianti 15 mlrd. lėjų (3,4 mlrd. JAV dolerių) smulkioms ir vidutinio dydžio įmonėms. Verslovės, tarp jų ir „Renault“, atnaujino operacijas dar prieš gegužės viduryje planuojamą palaipsnį karantino priemonių sušvelninimą.
„Maždaug trečdalis mūsų ekonomikos nukentėjo, kai veiklą sustabdė automobilių ir viešbučių pramonė., – sakė V. Popescu. – Šiuo metu kai kurios įmonės atnaujina operacijas, ir ekonominis susitraukimas sumažėjo.“
Nors naftos kainų sumažėjimas gali kiek sušvelninti smūgį vartotojams, jis riboja didžiausios Rumunijos bendrovės, „OMV Petrom“, pardavimus. V. Popescu nuomone, OMV neturėtų stabdyti milijardų vertės „Neptun Deep“ dujų projekto Juodojoje jūroje. Valstybinė bendrovė „Romgaz SA“ vis dar varžysis dėl dalies šio projekto, jeigu „Exxon Mobil“ parduos savo 50 proc. dalį, sakė jis.
„Negalime sakyti, kad jeigu šis projektas nebus pradėtas šiais ar kitais metais, jis nebus įgyvendintas apskritai, – sakė V. Popescu. – Šis projektas bus užbaigtas.“
Aktyvų kainų kritimas viso žemyno mastu kelia susirūpinimą, jog pagrindinės bendrovės gali tapti perėmimo taikiniu. Dėl šios priežasties Rumunija atsargiai vertina planus parduoti mažumos „Hidroelectrica“ akcijų dalį rugsėjį. V. Popsecu teigimu, rinkos sąlygos padiktuos sprendimą, kad ir koks jis būtų.
Rumunijoje įvesta nepaprastoji padėtis jau sustabdė susiliejimų ir perėmimų sandorius energetikos sektoriuje, Čekijos komunalinių paslaugų įmonė CEZ AS svarto galimybę išparduoti savo vietos aktyvus.
„Aš nemanau, kad dabar būtų protinga - bet kuriai šaliai – svarstyti sandorius, nes kainos yra iškreiptos, – sakė V. Popescu. – Esu tikras, kad CEZ sugebės atnaujinti procesą. Norėjome būti tikri, kad nebūsime užklupti netikėtai.“
