Žemyno skolintojai, jau iki koronaviruso protrūkio buvę sunkioje padėtyje, savo investuotojams greičiausiai praneš ir daugiau nerimą keliančių naujienų. Vokietijos „Deutsche Bank AG“ gali pastebėti, kad kreditų prekyba daro įtaką jo rinkų pajamoms, o „Commerzbank AG“ tikriausiai jau nusprendė atidėti daugiau lėšų nemokioms paskoloms padengti. „HSBC Holdings Plc“ perspėjo dėl atidėjimų, o Prancūzijos bankas „BNP Paribas“ jau sulaukė prekybos nuostolių.
Italijos bankai susiduria su nemokių paskolų augimo perspektyva po to, kai daugelį metų skyrė balansų valymui. Šveicarijos turto valdytojai gali tapti išimtimi: „UBS Group AG“ ir „Credit Suisse Group AG“ jau leidžia suprasti, kad pajamos augs.
Vidutinės Europos bankų akcijų kainos, palyginti su jų buhalterine verte, tesiekia 50 proc. JAV lygio. Tai žemiausias lygis po rekordinių 48 proc., kurie buvo užfiksuoti 2012 m. per Europos skolų krizę. Žemyno bankai greičiausiai praneš apie sunkų karantino laikotarpį, kuris atnešė žalos jų verslo klientų pajamoms ir nuskurdino rinkas, apie krizės laikotarpiu išliksiantį netikrumą ir teikiamos vyriausybės paramos lygį.
Daugiausia dėmesio bus skiriama būsimų nemokių paskolų atidėjimui – daugelis didžiausių JAV skolintojų per pirmąjį ketvirtį jau skyrė joms milijardus dolerių. Europos bankai turėtų pranešti apie santykinai nedidelį paskolų nuostolių rezervų padidėjimą, kaip praėjusią savaitę rašė „Bloomberg“, cituodamas aukščiausio rango bankininkus ir reguliavimo institucijas.
Toliau pateiksime apžvalgą, kaip skirtingiems bankininkystės verslams sekėsi per pirmuosius tris šių metų mėnesius.
Verslo bankininkystė
Pasaulinių tiekimo grandinių sutrikimas galėtų pakenkti bankams, orientuotiems į kompanijų ir prekybos finansavimą. Remiantis „Bloomberg“ analitikų apklausa, „Commerzbank“ šį ketvirtį (lyginant su praėjusiais metais) daugiau nei dvigubai padidins lėšas, skirtas nemokioms paskoloms padengti, o „UniCredit SpA“ jas padidins 55 proc. Tai kur kas mažesnis šuolis nei JAV bankų, tačiau atidėjimai šiais metais tikriausiai ir toliau tik didės. Kalbant apie pajamas, naujų paskolų išdavimas kovo mėnesį veikiausiai sustojo, nors tai, kad bendrovės praima egzistuojančias kredito linijas, galėtų kažkiek kompensuoti bankų skolinimo pajamas, praneša „S&P Global Ratings“.
Normos ir valiutos
Vienas pozityvus dalykas – tai, kad valstybės obligacijų ir valiutų kainų svyravimai verčia investuotojus kreiptis į bankus dėl draudimo paslaugų. Štai kodėl Europos centrinio banko prezidentės Christine Lagarde klaidingas komunikacijos žingsnis ir paskiau sekę vyriausybės pranešimų „linksmieji kalneliai“ gali išeiti į gera bankų pajamoms. Didžiausias dėmesys bus skiriamas tokioms firmoms kaip „BNP Paribas“, kuris praėjusiais metais tikėjosi rinkos dalies padidėjimo. Nepastovumas galėtų praversti ir „Deutsche Bank“, vienam didžiausių pasaulio valiutų prekybininkų, nors analitikai tikisi tik nedidelio fiksuotų pajamų prekybos padidėjimo, lyginant su 31 proc. šuoliu didžiausiuose JAV bankuose.
Kreditų prekyba
Korporacinių obligacijų rinkos išgyveno keletą sunkiausių savaičių nuo finansų krizės laikų: likvidumo sausros tęsėsi nuo vasario pabaigos iki kovo vidurio. „JPMorgan Chase & Co“ analitikų teigimu, „Credit Suisse“ ir „Deutsche Bank“ yra daugiausiai paskolų su finansiniais svertais turintys bankai Europoje, kitaip tariant, jie rizikuoja būti priversti prisiimti nuostolius, kylančius dėl skolų, į kurias jie investavo arba laikė, kad palengvintų prekybą savo klientams. „Credit Suisse“ praėjusį mėnesį pranešė, kad jo bendros pajamos iš prekybos buvo aukštesnės nei prieš metus. Naftos kompanijos taip pat nukentėjo dėl naftos kainų nuosmukio, o tai gali sukelti problemų skolintojams, kurie yra labiau veikiami šio sektoriaus, pvz., Prancūzijos „Natixis SA“ ir „Credit Agricole SA“.
Akcijos
Vertybinių popierių rinkos makleriai praėjusį ketvirtį turėjo darbo, nes investuotojai nutarė masiškai atsikratyti savo akcijų. Nors keli bankai iš tokio lygio suaktyvėjimo galėjo gauti naudos, investuotojai greičiausiai labiau domėsis sudėtingesnio išvestinių finansinių priemonių verslo rezultatais, kur šiuo metu pirmauja „SocGen“ ir „BNP Paribas“. „BNP Paribas“ prarado maždaug 200 milijonų eurų, kai tokiose srityse kaip dividendų ateities sandoriai ir struktūrizuoti produktai prekyba ėmė nusivažiuoti, šio mėnesio pradžioje pranešė „Bloomberg“, cituodamas asmenis, išmanančius apie šį reikalą.
Nauji pajamų šaltiniai ir konsultacijos
Per praėjusį ketvirtį kompanijos visame pasaulyje obligacijų rinkose pasiekė mažiausiai 752 milijardų dolerių rekordą, didėjant recesijos grėsmei kaupdamos grynųjų pinigų buferį. Nors šiame versle dominuoja JAV bankai, „Barclays Plc“, „Deutsche Bank“, „BNP Paribas“ ir „HSBC Holdings Plc“ pirmąjį ketvirtį taip pat pateko į geriausiųjų dešimtuką. Akcijų emisijoms, kurių apimtys sumažėjo, ateitis ne tokia rožinė. „Credit Suisse“ ir „UBS“ šiame versle pirmavo tarp Europos bankų. Susijungimų ir įsigijimų įšaldymas paskatino konsultantus tapti restruktūrizavimo ekspertais ir atverti naują pajamų šaltinį, kai kompanijos susidurs su problemomis.
Turto valdymas
Suirutė suteikė pasiturintiems asmenims priežastį pakeisti savo portfelio sudėtį arba ryžtis oportunistiniams pirkimams. Tai suteikė paskatą turto valdymui, kuriame dominuoja „UBS“ ir „Credit Suisse“. Pastarasis kovo 19 d. pranešė, kad dėl didesnių pajamų iš transakcijų privati bankininkystė pralenkė tą patį ankstesnių metų laikotarpį. „UBS“ generalinis direktorius Sergio Ermotti balandžio 9 d. „Bloomberg TV“ sakė, kad jo firma turto valdymo versle pastebi „išaugusią paskolų paklausą“. Visgi „Barclays“ analitikai pastaruoju metu sumažino savo apytikslius įvertinimus, kiek abi firmos artimiausiais metais galėtų uždirbti iš privačios bankininkystės, atsižvelgdami į žemesnį rinkų lygį.
Mažmeninė bankininkystė
Bankai, įskaitant „Commerzbank“, teigia, kad šiam verslui 2020 m. pradžia buvo sėkminga, tačiau yra tikimybė, kad dėl viruso sukelto nuosmukio palūkanų normos išliks žemos. Indėliai dabar dažnai generuoja bankams nuostolius, nes neigiamos normos centriniuose bankuose nepersiduoda plačiajai klientų grupei. Daugelio bankų atsakymas buvo sumažinti išlaidas, tačiau tai padaryti gali būti sudėtinga, nes daugelis jų bando nuraminti personalą, žadėdami pristabdyti darbuotojų atleidimą. Gauti papildomų pajamų taip pat bus sunku tose rinkose, kuriose verslas vyksta per tiesioginius susitikimus. „Mąstykime realistiškai: nemanau, kad Prancūzijos pilietis eis į banko filialą skolintis pinigų hipotekai“, – praėjusio mėnesio konferencijoje pareiškė „SocGen“ generalinis direktorius Fredericas Oudea.
Geografiniai reikalai
Geografija yra pagrindinis veiksnys šiuo metu, kai Italija ir Ispanija išgyvena mirtiniausius viruso protrūkius. Nors „UniCredit“ tik šiek tiek mažiau nei pusę savo pajamų gauna iš Italijos, jo konkurentai, kaip antai „Intesa Sanpaolo SpA“ ir „Banco BPM SpA“, yra visiškai priklausomi nuo savo vidaus rinkos.
Ispanijoje tiek „Banco Bilbao Vizcaya Argentaria“, tiek „Banco Santander SA“ daugiau pajamų gauna ne iš savo tėvynės, bet iš Lotynų Amerikos. Tačiau tai kelia savų problemų. „Santander“ atšaukė savo prognozes meksikiečių verslui, kuris sudaro 9 proc. pagrindinio grupės pelno, nurodydamas tokias priemones kaip paskolos atidėjimo programos.
