„Visos jų paskelbtos priemonės kelia juoką, – sako 43-erių metų moteris. – Pasikliauti galiu tik pačia savimi.“

Krizė, kuri šiais metais grasina nušluoti daugiau kaip 5 proc. Rusijos ekonomikos, – dėl dvigubo koronaviruso ir krentančių naftos kainų smūgio, – šimtams tūkstančių smulkiųjų įmonių gali reikšti žlugimą. Remiantis viena prognoze, ilgalaikė korupcija ir biurokratinės patyčios gali priversti sektorių susitraukti perpus, o tai savo ruožtu kainuotų milijonus darbo vietų.

Valdžios nesugebėjimas sustabdyti įmonių, kurios atneša penktadalį ekonominės produkcijos, žlugimo Kremliui gali pridaryti politinių nemalonumų kaip tik tuo metu, kai V. Putinas planuoja pratęsti savo 20 metų viešpatavimą. Nors verslininkų klasė, palyginus su pagrindine Rusijos lyderį remiančia valstybės tarnautojų ir pensininkų baze, yra nedidelė, verslininkai dažnai būna politiškai aktyvesni, ypač Maskvoje.

„Putinas praranda verslininkų klasę, – teigia Maskvos Carnegie centro analitikas Andrejus Kolesnikovas. – Laipsniškas ekonomikos nykimas ir politinės sistemos įteisinimas atneš jam didelių problemų.“

Tuo metu, kai turtingesnės Europos šalys, tokios kaip Vokietija, padengia iki 80 proc. darbuotojų atlyginimų įmonėse, nukentėjusiose dėl viruso sukeltos ekonominės suirutės, Rusija sumoka tik nedidelę dalį darbo užmokesčio išlaidų, paguodai siūlydama atidėti mokesčių ir nuomos mokėjimą.

V. Putinas praėjusią savaitę pažadėjo ženkliai padidinti vyriausybės paramą ekonomikai, tačiau verslo grupės sako, kad priemonės nė iš tolo nepatenkina jų poreikių. Daugiausia pagalbos yra skiriama stambiosioms kompanijoms, kurių daugelį kontroliuoja valstybė.

Kremliaus valdininkai pripažįsta, kad jų pastangų nepakanka. Jie teigia, kad programų teikiama parama pasijus per ateinančias savaites, kai valdžios institucijos ženkliai padidins pinigų sumas, mat pirmosiomis epidemijos dienomis jų veiksmai buvo atsargūs. Tačiau kritus naftos, pagrindinio Rusijos eksporto, kainoms Kremlius nenori iššvaistyti per daug rezervų – tuo atveju, jei reikalai dar labiau pablogėtų.

„Mes nesame Europos Sąjungos nariai ir negalime išleisti savo rezervinės valiutos, todėl mūsų ekonominė politika yra ribota“, – praėjusią savaitę per valstybinę televiziją kalbėjo ekonomikos ministras Maksimas Rešetnikovas.

Pasak jo, naujausi vyriausybės veiksmai padės maždaug pusei milijono įmonių, kuriose dirba daugiau kaip 3 milijonai darbuotojų, be to, ateityje pagalbos numatyta ir daugiau. Valdžia taip pat sako sustabdanti auditus ir kitus patikrinimus, kuriuos biurokratai dažnai pasitelkia norėdami taikyti spaudimą verslui.

„Naujausios priemonės yra žingsnis į priekį, bet nepakankamai didelis“, – teigia Aleksandras Churudžis, verslo paramos grupės, glaudžiai bendradarbiaujančios su vyriausybe, vadovas.

Pasak jo, naujosios mėnesinės išmokos, skirtos padėti sumokėti atlyginimus, nors ir kuklios (vienam darbuotojui skiriama 12 130 rublių – maždaug 164 doleriai), visgi yra „pirmosios pastangos, kurios gali būti daugiau ar mažiau veiksmingos“.

Šios išmokos, kurios prasideda tik nuo kito mėnesio, daugelį įmonių gali pasiekti per vėlai. Remiantis Maskvoje įsikūrusio Strateginių tyrimų centro atlikta apklausa, daugiau nei viena iš septynių smulkiųjų įmonių sako, kad jai gresia neišvengiamas bankrotas. Grupė prognozuoja, kad smulkaus verslo dalis šiemet gali sumažėti nuo pernykščių 20 proc. iki 18 proc.

Buvęs centrinio banko ir finansų ministerijos pareigūnas Olegas Vjuginas teigia, kad toji dalis gali susitraukti net iki 10 proc. Jis svarsto, kad vyriausybė nori leisti smulkiosioms įmonėms bankrutuoti, nes laikosi „ciniško požiūrio“, esą jų vietą ilgainiui užims kitos.

Viačeslavas Muchinas, kuriam priklauso kosmetikos parduotuvės keturiolikoje prekybos centrų (jie visi šiuo metu uždaryti), teigia, kad valdžios siūlomas mokesčių ir nuomos atidėjimas – nieko vertas.

„Vis tiek tuos mokesčius anksčiau ar vėliau teks susimokėti, – sako V. Muchinas. – Valdininkai gyvena kitoje planetoje.“

Pasak V. Putino verslo ombudsmeno Boriso Titovo, ši krizė yra kur kas sunkesnė nei du ankstesnieji nuosmukiai: 2008–2009 m. ir 2014–2015 m. Naujausia vyriausybės parama yra „geriau nei jokios paramos, tačiau šių priemonių nepakanka, kad įmonės galėtų išgyventi“, – pripažįsta jis.

Šis sektorius, neegzistavęs prieš trisdešimt metų, kai žlugo Sovietų Sąjunga, kadaise sudarė beveik ketvirtadalį šalies ekonomikos, tačiau pastaraisiais metais sumažėjo, nes jį užgožė augantys naftos ir kitų pramonės šakų milžinai.

A. Mešeriakova savo septynių kavinių tinklą „Coffee Piu“ kartu su vyru atidarė prieš septynerius metus, o jų metinės pajamos siekia 200 milijonų rublių. Jei iki gegužės pabaigos gyvenimas nesugrįš į vėžes, verslininkė prisipažįsta, kad turės atleisti 100 darbuotojų ir likviduoti verslą.

„Jie mūsų nenori, – sako ji. – Mes jiems nerūpime, mūsų yra per daug ir mes visi turime savo nuomonę. Didesnes kompanijas kontroliuoti lengviau.“