Ekstremalios oro sąlygos, kai sunaikinami ištisi derliai, gali priversti šalis naudoti labiau protekcionistines maisto politikas ir taip sukelti rezonansinį poveikį pasaulinei prekybai.
Susirūpinimas dėl kviečių ir kitų svarbiausių žaliavų prieinamumo jau dabar paskatino kai kurias valstybes, tarp jų – Kazachstaną ir Rusiją, įvesti eksporto apribojimus, ir privertė daugelį nerimauti dėl pasaulinės maisto krizės, neregėtos per visą dešimtmetį. Kol kas apribojimus pajuto tik saujelė šalių. Yra pagrindo sunerimti. Sausesni orai paveikė pagrindinius besivystančius regionus prie Juodosios jūros, Argentinoje ir Europos teritorijoje.
Be kasdieninio susirūpinimo dėl orų, dar didesnį vaidmenį, nulemiantį maisto atsargų mastą, atlieka pasaulinis atšilimas. Ekstremalių sausrų ar liūčių grėsmė tik dar labiau apsunkina galimybes prognozuoti, kas laukia ateityje.
„Visose šiose diskusijose klimato kaita – akis badantis, bet ignoruojamas dalykas, – sakė Timas Bentonas, nevyriausybinės organizacijos „Chatham Hosue (Londonas) mokslinių tyrimų direktorius ir maisto saugos ekspertas. – Nesunku įsivaizduoti, kad kai kuriose pasaulio šalyse siaučia bjaurūs orai, kurie tik apsunkins minėtas problemas. Tad tiesiog melskimės gero oro.“
Kol kas atsargų gausu, ir niekas nekalba apie derliaus nepakankamumą. Vis dėlto išlieka grėsmė, kad situacija gali labai greitai pasikeisti iš patenkinamos į itin sunkią.
Toks nerimas ima ryškėti po užsitęsusio sauso laikotarpio vienoje iš didžiausių kviečių gamintojų, Rusijoje, baiminamasi, kad sausros gali atsiliepti šių metų derliui. Tuo tarpu Rumunijoje didelė sausra griauna didesnio šiųmečio derliaus prognozes. Kaimyninėje Ukrainoje vandens atsargos siekia žemiausią lygį per šešerius metus, tuo tarpu Prancūzija ir kitos Europos grūdų augintojos šiais metais taip pat susiduria su sausra. Maža to, sausringumas Argentinoje didina spaudimą javų eksportuotojams dėl žemiausio vandens lygio Paranos upėje nuo 1989 metų.
Artimiausi trys mėnesiai yra kritiniai kviečių auginimo ūkiui šiaurės pusrutulyje, nes javų augimui itin svarbus drėgmės kiekis ir oro temperatūra.
Protekcionistinės priemonės atgaivino prisiminimus apie maisto kainų krizes 2008 ir 2011 metais, kai pašokusios kainos sukėlė politinį bei ekonominį nestabilumą visame pasaulyje. Kelios valstybės uždraudė grūdų eksportą, tuo dar pablogindamos situaciją.
Šiandien kviečių atsargos vis dar gausios dėka labai derlingų praėjusių metų. Vartotojai gal ir kaupia pagrindinius maisto produktus, tokius kaip miltai ir duona, bet kai paniškas pirkimas liausis, pasaulis, ko gero, vis dar turės dideles kviečių atsargas, kovą skelbė Tarptautinė grūdų taryba.
Nors pasaulinės kviečių atsargos, kaip prognozuojama, šį sezoną išaugs iki nematyto lygio, ne visos atsargos gali būti naudojamos eksportui, maždaug pusė pasaulinių atsargų laikoma Kinijoje, sako Benjaminas Bodartas, „CRM AgriCommodities“ direktorius (Niumarketas, Anglija). „Mes tiesiog negalime sau leisti sausros šiais metais“, - sakė jis.
Kai kuriose Atlanto, Ramiojo bei Indijos vandenyno dalyse kovą buvo registruoti šilumos rekordai, rodo JAV Nacionalinių aplinkosaugos informacijos centrų duomenys. Aukštos temperatūros galėtų paaiškinti Atlanto uraganų sezono nuožmumą, miškų bei krūmynų gaisrų išplitimą – nuo Amazonės regiono iki Australijos, taip pat leistų suprasti, ar rekordiniai karščiai ir smarkios audros, apėmę pietinę JAV dalį, tęsis ir toliau.
