„Tai didžiausias kainų kritimas, kokį tik pamenu, – sako B. Wisutas, kuris pastaruosius 40 metų žvejoja prie pietinės Tailando pakrantės. – Šiuo metu sumažėjo pirkėjų, nes mažesnis eksportas.“ Anksčiau B. Visutas kasdien plaukdavo žvejoti kalmarų ir skumbrių. Šiomis dienomis į jūrą jis leidžiasi vos kartą ar du per savaitę.
Pasaulinė jūros gėrybių pramonė, verta šimtų milijardų dolerių, išgyvena paklausos krachą. Nuo omarų žvejų Šiaurės Amerikoje iki lašišų augintojų Norvegijoje ir krevečių tiekėjų Vietname – žmonės visur patiria nuostolių, nes koronavirusas uždarė kavines ir restoranus, keldamas chaosą tiekimo grandinėse. Tik nedaugeliui pavyko išvengti pandemijos poveikio, neatsižvelgiant į tai, ar jų tiekiamos jūros gėrybės užaugintos ūkiuose ar laukinės, šviežios ar perdirbtos.
„Šiuo metu jūros gėrybių paklausa sumažėjusi, mažiau pirkėjų, – teigia Tailando nacionalinės žuvininkystės asociacijos pirmininkas Mongkolas Sukcharoenkana. – Žmonės jų nelaiko pirmosios būtinybės prekėmis.“ Ši Pietryčių Azijos šalis yra viena didžiausių jūros gėrybių įvairiais pavidalais tiekėjų pasaulyje.
Vienas didžiausių pasaulyje Australijos Sidnėjaus žuvų turgus per Velykas buvo nuščiūvęs, nors paprastai jame knibždėte knibžda turistų ir vietos gyventojų. Po to, kai vyriausybė įvedė apribojimus restoranams, daugelis turgaus pardavėjų kaip alternatyvą pradėjo siūlyti pristatymo paslaugą. Turgus apribojo į teritoriją patenkančių žmonių skaičių ir tikrina jų temperatūrą.
Omarai
„Daugelis verslininkų patiria sunkumų, – teigia Tasmanijos jūros gėrybių pramonės tarybos generalinis direktorius Julianas Harringtonas, atstovaujantis didžiausiai pagal vertę jūros gėrybes tiekiančiai Australijos valstijai. – Nerimaujame, kad prekių paklausa apskritai išnyks.“ Siekdama palengvinti spaudimą, vyriausybė užsakomaisiais skrydžiais padeda gabenti omarus ir kitus produktus į užsienio rinkas.
Japonijoje ištuštėję restoranai ir viešbučiai bei turistų nebuvimas sudavė smūgį brangesnių jūros gėrybių, tokių kaip jūrų ežiai ir krabai, paklausai, o Hokaide kai kurie tiekėjai netgi rengia neišpirktų laimikių išpardavimus. Omarų paklausos nuosmukis lėmė kainų kritimą Šiaurės Amerikoje, Norvegijoje krenta lašišų kainos, o jūros gėrybių bendrovės Vietname šiemet patyrė 35–50 proc. eksporto sutarčių nuosmukį.
Vienintelis šviesulys – žuvies konservų paklausa. Didžiausio pasaulyje konservuotų tunų gamintojo „Thai Union Group Pcl“ akcijos praėjusį mėnesį ėmė kilti, nes panikos apimti pirkėjai puolė pirkti būtiniausius maisto produktus. Tačiau, pasak „Bank of Ayudhya Pcl“, antrąjį ketvirtį, kai kaupimo priepuolis atslūgs, paklausa gali vėl sumažėti.
„Maisto pramonės produktų paklausa mažėja, tačiau vis dar sulaukiame užsakymų iš JAV mažmenininkų“, – pažymi Pojus Aramwattananontas, Tailando šaldytų maisto produktų asociacijos prezidentas. Brangesni produktai, tokie kaip omarai ir šukutės, labiausiai nukentėjo dėl restoranų uždarymo, tuo tarpu žuvies filė vis dar paklausi tarp klientų, kurie gamina maistą namuose, sako jis.
Grįžkime į pietų Tailandą, kur žvejas B. Wisutas, kuris yra ir kaimo seniūnas, dabar dalį savo laisvo laiko praleidžia padėdamas valdžiai organizuoti komendanto valandas ir kitas karantino priemones. „Nėra ką daryti, tik prisitaikyti, – sako jis. – Turime tai išgyventi.“
