„Smithfield Foods Inc.“ uždarys savo Su Folso (Pietų Dakota) kiaulienos perdirbimo įmonę, kuri pagamina 4–5 proc. visos JAV produkcijos, pranešė bendrovė sekmadienį. Sprendimas buvo priimtas po to, kai valstybės pareigūnai pranešė apie daugiau kaip 200 COVID-19 atvejų tarp gamyklos darbuotojų. Infekcija jau užsikrėtė šimtai Amerikos mėsos pramonės darbuotojų, todėl gamyklos buvo priverstos užsidaryti arba sumažinti produkciją.
„Mūsų gamyklos uždarymas kartu su ilgėjančiu kitų nebeveikiančių baltymų gamintojų sąrašu stumia mūsų šalį pavojingai arti mėsos pasiūlos ribos, – pareiškime teigė „Smithfield“ generalinis direktorius Kenas Sullivanas. – Neįmanoma parduotuvėse kaupti prekių atsargų, jei mūsų gamyklos nebeveikia.“
Nors kol kas neaišku, ar mėsos pramonės darbuotojų užsikrėtimas turi ką nors bendra su darbo vietomis, ši naujiena parodo visuotinių tiekimo grandinių pažeidžiamumą: nežinia, kaip reikės atstatyti maisto prekių atsargas po panikos pirkimo, kai lentynos šluote iššluojamos. Uždarytos perdirbimo įmonės ir sergantys darbuotojai prisideda prie begalės viruso sukeltų sutrikimų, kurie apsunkina maisto tiekimą iš ūkio į stalą. Logistikos problemos ir sutrikdytas krovinių srautas taip pat prisidėjo prie to, kad pirkėjai mato tuščias lentynas.
Dėl išaugusio atvejų skaičiaus kilo susirūpinimas ir dėl darbuotojų saugumo. Pranešama, kad mėsos perdirbimo įmonėse, priklausančiose „JBS SA“ ir „Tyson Foods Inc.“, keli darbuotojai mirė. Kai kurių gamyklų darbuotojai surengė streikus, protestuodami prieš darbo sąlygas. Mėsos įmonėse perdirbimo linijų stotelės gali būti įrengtos arti viena kitos, o tai kelia socialinio atsiribojimo iššūkių. Darbuotojai taip pat dalijasi poilsio ir persirengimo kambariais.
„Smithfield“, priklausantis Honkonge listinguojamai „WH Group“, iš pradžių planavo Pietų Dakotos gamyklą uždaryti trims dienoms, tačiau Pietų Dakotos gubernatorė Kristi Noem laiške įmonei paprašė, kad uždarymas būtų pratęstas bent 14 dienų, nurodydama, kad reikia „nuveikti daugiau“.
3700 „Smithfield“ mėsos perdirbimo įmonės darbuotojams karantino metu uždarbis bus mokamas dar mažiausiai dvi savaites.
Kompanija pranešė, kad atidarys gamyklą tada, kai gaus tolesnius vietos, valstijos ir federalinės valdžios nurodymus.
„Deja, COVID-19 atvejai išplito visoje šalyje. Virusas paveikia visas mūsų bendruomenes. Žemės ūkio ir maisto sektoriai taip pat neturi prieš jį imuniteto, – teigė K. Sullivanas. – Gamyklų neuždarėme dėl vienintelės priežasties: siekdami išlaikyti maisto tiekimą savo šaliai pandemijos metu.“
Kitose maisto tiekimo grandinės dalyse dirbantys darbuotojai taip pat ėmė sirgti. Tikėtina, kad visame pasaulyje mėsos perdirbimo įmonėse, ūkiuose, sandėliuose ir pakavimo gamyklose atvejų skaičius ir toliau augs. Susiduriama su aštria prieštara: iš vienos pusės yra būtinybė apsaugoti dirbančius žmones, iš kitos – užtikrinti, kad pasaulyje nepritrūktų maisto.
Reikia pabrėžti, kad gamyklos, kurioje buvo nustatyta infekcija, produkcija nekelia pavojaus sveikatai, nes turimomis žiniomis COVID-19 su maistu nepersiduoda. Ūkio ar gamyklos, kurioje nustatyta patvirtintų atvejų, tiekiami produktai vis tiek gali būti išsiųsti į paskirstymo punktus.
Be to, svarbu paminėti tai, kad maisto atsargų, įskaitant šaldytą kiaulieną, Amerikoje vis dar netrūksta.
Visgi išlieka rizika, kad gamyba kurį laiką nebus tęsiama. Kai suserga bent vienas darbuotojas, kiekvienas asmuo, su kuriuo jis susidūrė, privalo būti karantinuojamas. Įmonės taip pat turi būti uždarytos giluminiam valymui. Pensilvanijos „Cargill Inc.“ gamykla taip pat buvo laikinai uždaryta dėl viruso protrūkio tarp darbuotojų.
Kai kurioms kompanijoms teko sulėtinti gamyklas, tiekiančias maisto produktus restoranams, o ne prekybos centrams. Trečia pagal dydį JAV vištienos perdirbimo įmonė „Sanderson Farms Inc.“ šio mėnesio pradžioje pranešė, kad gamyklas, perdirbančias didelius paukščius maisto paslaugų pramonei, eksploatuos „gerokai žemiau pajėgumų“, kaip teigė generalinis direktorius Joe Sandersonas.
„WH Group Ltd.“ įsigijo Virdžinijoje įsikūrusį „Smithfield“, didžiausią kiaulienos gamintoją pasaulyje, 2013 m. už 6,95 mlrd. dolerių. Kadangi „Smithfield“ negali eksportuoti dešros, kumpio ir bekono iš JAV gamyklų, nes Kinija draudžia importuoti perdirbtą mėsą, „WH Group“ Džengdžou atidarė 800 mln. juanių (116 mln. dolerių) kainavusią gamyklą, kuri kasmet pagamins 30 000 tonų mėsos gaminių (pradedant nuo kitų metų, kai pradės dirbti visu pajėgumu).
Praktiškai visos maisto kompanijos pranešė įvedančios griežtesnes darbuotojų saugos priemones, įskaitant tokius mėsos perdirbimo gigantus kaip „Smithfield“ ir „Cargill“. Kompanijos reikalauja reguliariai plauti rankas ir dezinfekuoja gamybos bei poilsio patalpas. Pamainos trumpinamos, darbuotojai pietauja atskirai. Tai kebli situacija gamintojams, kurie teikia prioritetą darbuotojų saugumui, tačiau tuo pačiu bando patenkinti dėl viruso smarkiai išaugusią paklausą.
Ir nors kai kurie gamintojai pasamdė daugiau darbuotojų, jų surasti nėra lengva net išaugus nedarbui. Pramonė garsėja sunkiomis darbo sąlygomis dar nuo tada, kai amerikiečių autorius Uptonas Sinclairis rašė apie tai savo 1906 m. romane „Džiunglės“. Norėdami užpildyti darbo vietas, kurių vengia viduriniosios klasės amerikiečiai, gamintojai dažnai pasikliauja imigrantų darbo jėga.
Jei bus užregistruota daugiau atvejų ir vis daugiau gamyklų bus priverstos užsidaryti, sunku pasakyti, ko galima tikėtis atsižvelgiant į maisto tiekimo stygių.
„Mums, kaip tautai, lieka vienas pasirinkimas: arba gaminsime maistą, arba ne, net ir susidūrę su COVID-19“, – pabrėžė K. Sullivanas.
