Ryžiai ir kviečiai, sudarantys maždaug trečdalį viso pasaulio suvartojamų kalorijų, neatidėliotinų ir ateities sandorių rinkose sparčiai kyla. Nuo importo priklausančioms šalims tai sukuria papildomą finansinę naštą, nes pandemija ir taip griauna jų ekonomiką ir mažina perkamąją galią. Pvz., Nigerijoje ryžių kaina mažmeniniuose turguose vien per paskutines keturias kovo dienas pašoko daugiau kaip 30 proc.
Neaišku, kas labiausiai paskatino mažmeninių kainų augimą: grūdų ateities sandoriai, stringanti vietinė logistika, panikos pirkimas ar viskas kartu sudėjus.
Tačiau aišku tai, kad nors pasaulyje artimiausiu metu maistas nepasibaigs, vis didėja nerimas, ar politikos formuotojai sugebės pristatyti jį į reikiamą vietą reikiamu metu – ir už tinkamą kainą.
„Jei ne koronavirusas, jokios problemos apskritai nebūtų, – sako Stefanas Vogelis, „Rabobank International“ žemės ūkio prekių tyrimų vadovas. – Žmonės jaudinasi dėl tiekimo grandinių.“
Šiuo metu dauguma kainų reguliavimo priemonių platesnėje ekonomikoje keičia situaciją kita linkme. Kyla susirūpinimas dėl defliacijos, nes pandemija griauna verslą, skatina nedarbą ir žlugdo naftos rinką. Tiesą sakant, praėjusį mėnesį pasaulinių maisto kaštų rodikliai smarkiai nukrito – pirmiausia dėl energijos nuosmukio sukelto raibulių efekto, kuris mažina tokių kultūrų kaip cukrus (iš kurio gaminamas biokuras) paklausą.
Vis dėlto maisto kainos visame pasaulyje svyruoja nevienodai. Net platesnio kritimo kontekste kai kurie būtiniausi maisto produktai nukentėjo labiau už kitus. Pvz., ryžiai brangsta trečią mėnesį iš eilės.
Nors pasaulinės grūdų atsargos kelerius metus buvo gausios, reakcija į virusą sukelia raibulių efektą, todėl būtiniausiems produktams sunkiau patekti ten, kur jų reikia, o tai padeda didinti kainas. Tai vyksta tuo pat metu, kai auga paklausa, nes žmonės skuba pildyti podėlius, stengdamiesi kuo daugiau sėdėti namuose.
Dar padidindamos šį spaudimą, tokios šalys kaip Rusija, Kazachstanas ir Vietnamas siekia užsitikrinti vidaus tiekimą, apribodamos eksportą, nuo kurio priklauso likęs pasaulis.
Rezultatas? Ryžių eksporto kainos iš Tailando, antrojo pagal dydį pasaulio eksportuotojo, yra aukščiausios per šešerius metus. Čikagos kviečių ateities sandoriai, pasaulinis etalonas, kovo mėnesį pašoko daugiau nei 8 proc., o Kanados kietagrūdžiai kviečiai, naudojami makaronams ir kuskusui, yra brangiausi nuo 2017 m. rugpjūčio mėnesio.
Taip pat esama ženklų, rodančių, kad JAV gali išaugti kai kurių maisto produktų kainos. Didmeninės kiaušinių kainos jau pašoko iki rekordinio lygio, nes maisto prekių parduotuvės šešeriopai padidino užsakymus. Jautiena taip pat pabrango, nors per praėjusią savaitę jos kainų augimas šiek tiek sumažėjo.
Kviečiai ir ryžiai yra plačiausiai pasaulyje vartojami maistiniai javai. Pagrindinių kultūrų kainos nuo seno kurstė politinį nestabilumą. Per 2011 ir 2008 m. kainų pakilimą daugiau nei 30 šalių Afrikoje, Azijoje ir Artimuosiuose Rytuose kilo riaušės dėl maisto.
Tiesa, visgi tikėtina, kad tiekimo sutrikimai pasirodys laikini. Ir tai tikriausiai reikš, kad kviečiai ir ryžiai stabilizuosis. Dėl gausių atsargų pastaruosius kelerius metus maisto kaštai buvo palyginti nedideli. JAV Žemės ūkio departamento duomenimis, pasaulinės ryžių ir kviečių atsargos siekia visų laikų aukščiausią lygį.
Tačiau tuo tarpu pastarosiomis savaitėmis pakilusios kainos gali pakenkti valstybėms, jautresnėms kainų svyravimams. Tai ypač pasakytina apie šalis, kur maistas sudaro didesnę viso namų ūkio biudžeto dalį: labiausiai pažeidžiami pasaulio gyventojai vėl atsiduria padidintoje rizikoje. Su virusu susijęs poveikis taip pat skatina kainų augimą ten, kur maisto infliacija jau ir anksčiau buvo problema.
Auga ne tik būtiniausių kultūrų kainos. Vaisių ir daržovių, suteikiančių būtinas maistines medžiagas, kainos daugelyje pasaulio vietų taip pat kyla.
„Šalyse bus daugybė žmonių, kurie šiuo metu negali užsidirbti pinigų, – teigia Amerikos Beiruto universiteto profesorius Rami Zuraykas. – Jei sumažės jų pajamos, mažės ir maisto kokybė bei kiekis, ypač atsižvelgiant į pakilusias kainas.“
Nigerijoje regioninių vyriausybių įvestas karantinas sukėlė panikos pirkimą. Sutrikęs transportas reiškia, kad mažiau prekių patenka į turgus ir maisto prekių parduotuves, o atsargos mažėja, pasakoja Saudat Salami, kuriai Lagose priklauso internetinė maisto parduotuvė. Kai kurie maisto turgų, kuriuose ji perka atsargas, prekybininkai taip pat bijo toliau dirbti plintant virusui, sako ji.
Rikotu Isah, ryžių augintojas iš daugiausia produkcijos tiekiančio šalies Kebio regiono, sako, kad su šių metų pasėliais rimtų problemų dar nebuvo, nes derlius tik prasidėjo.
„Bet jei judėjimo apribojimai išliks ir mes negalėsime gabenti savo produkcijos į turgų, rinkoje greičiausiai pradės jaustis trūkumas, kuris turės įtakos kainoms“, – sako jis.
Vyriausybės neriasi iš kailio, kad kainos išliktų stabilios, o infliacija būtų kuo mažesnė.
Alžyras, Turkija ir Tunisas pastarosiomis savaitėmis jau padidino kviečių pirkimą, siekdami užsitikrinti atsargas. Egiptas ir Saudo Arabija pranešė, kad didins grūdų atsargas. Filipinai taip pat skyrė daugiau nei 600 milijonų dolerių maisto atsargų didinimui ir planuoja įsigyti 300 000 tonų ryžių.
Vis dėlto ne visi mano, kad vyriausybės intervencija padės sukontroliuoti situaciją.
Lalatendu Rathui priklauso nedidelė maisto prekių parduotuvė Indijos rytinėje Odišos valstijoje. Dėl saugumo priežasčių jis parduotuvę uždarė, nes atvejų šalyje daugėja. Vietos valdžia kontroliuoja būtiniausių prekių, įskaitant maistą, kainas, tačiau jis nusipirko apie 50 kilogramų bulvių – jo namų ūkiui tokio kiekio turėtų užtekti maždaug trims mėnesiams.
„Nėra garantijos, kad pagrindinių produktų kainos išliks stabilios, – sako jis. – Geriau nusipirkti šiek tiek daugiau nei įprastai, nes šeimoje turime vaikų, kuriuos reikia išmaitinti.“
Bendros maisto kainos vis dar nesiekia 2008 ir 2011 m. aukštumų, nes atsargos tebėra didelės. Naftos nuosmukis taip pat turėtų padėti palaikyti mažus kaštus ūkininkams, o tai paprastai leidžia suvaldyti pasėlių kainas.
Tačiau maistą importuojančios šalys taip pat susiduria su sparčiu JAV dolerio kilimu, dėl kurio prekės importuotojams tampa brangesnės. Doleris yra pasiekęs aukščiausią visų laikų santykį su Alžyro dinaru ir beveik rekordinį su Saudo Arabijos rijalu ir Indonezijos rupija.
Klimato pokyčiai – dar vienas svarbus veiksnys perspektyvoje. Sausra neseniai užklupo ryžių pasėlius Tailande ir Vietname. Australijoje dėl ištisų sausros metų sumažėjo daržovių sodinimas ir atsirado tam tikrų produktų stygius. Jei šių metų pasaulinis kviečių derlius susidurs su problemomis, tai gali paskatinti daugiau šalių įvesti eksporto apribojimus ir paskatinti tolesnį kainų augimą.
Be to, virusas dar vis plačiai nepaplito tose vietovėse, kur trūksta maisto, ypač Užsachario Afrikoje. Jei taip nutiktų, yra tikimybė, kad derlius sumažės, maisto kainos pašoks ir daugiau žmonių patirs badą, nurodo Žemės ūkio rinkos informacinė sistema (G20 iniciatyva).
„Šiuo metu sunku ką nors prognozuoti, – teigia Neilas Townsendas, Vinipego „FarmLink“ analitikas. – Maisto saugumas bus didelė problema.“
