Tarptautinio valiutos fondo (TVF) vadovei Kristalinai Georgijevai perspėjus apie „dar neregėtą krizę“, darbo vietų karpymas įvairiose šalyse, nuo Austrijos ir Jungtinių Valstijų, atspindi giliausią recesiją taikos metu nuo ketvirtojo dešimtmečio, nes viso pasaulio ekonomikos, susitelkusios ties kova su pandemija, išgyvena rimtą sąstingį.
„Matome, kaip nedarbo rodikliai tiek Jungtinėse Valstijose, tiek Europoje kyla iki dviženklio skaičiaus, - „Bloomberg Television“ sakė Peteris Hooperis, banko „Deutsche Bank AG“ pasaulių ekonominių tyrimų skyriaus vadovas. – Atsižvelgus į sunkumus, kurie prognozuojami artimiausiu laikotarpiu Jungtinėse Valstijose ir Europoje, gresia rizikų mastas, dar neregėtas nuo Didžiosios depresijos laikų.“
Kylantis nedarbas padidins spaudimą vyriausybėms ir centriniams bankams vykdyti atitinkamas programas; iš jų bus reikalaujama arba išmokėti kompensacijas atleidžiamiems darbuotojams, arba mėginti įtikinti darbdavius išsaugoti personalą iki tol, kol virusas nuslops.
Jei to padaryti nepavyks, gresia dar gilesnė recesija arba silpnas atsigavimas, kurie pareikalaus iš politikos formuotojų apsvarstyti papildomas skatinimo priemones, be jau įvestų stimulų. Tarptautinė darbo organizacija (TDO) šių metų kovą perspėjo, kad jeigu viruso protrūkis nebus sukontroliuotas, bus prarasti beveik 25 milijonai darbo vietų.
„JPMorgan Chase & Co.“ ekonomistų prognozėmis, nedarbo rodiklis išsivysčiusiose šalyse iki šių metų vidurio šoktelės 2,7 proc. punkto, nors metų pradžioje jis siekė kone žemiausią lygmenį per keturis dešimtmečius. Nors ekonomikoms atsigaunant, rodikliai kiek sušvelnės, ekonomistai vis tiek prognozuoja didesnį nedarbą iki 2021 metų pabaigos: Jungtinėse Valstijose - 4,6 proc., o euro zonoje – 8,3 procento.
Streso išbandymai
Darbo rinkas krečiantis šokas neatsiejamas ir nuo stresų įvairiems socialiniams modeliams ir jų išbandymo. Kiek lankstesnė Jungtinių Valstijų kultūra reiškia, kad darbo vietų Jungtinėse Valstijose bus prarasta daugiau nei euro zonoje ar Japonijoje, kur vyrauja didesnė atsakomybė už personalo išsaugojimą sukrėtimų laikmečiu.
Pirminiai JAV ekonomikos nuostoliai matyti iš mėnesinės darbo ataskaitos, paskelbtos penktadienį; kaip rodo pirminiai duomenys, kovą užimtumas smuko pirmą kartą per dešimtmetį. Įmonių darbininkų bei tarnautojų gretos susitraukė daugiau nei 700 000, septynis kartus daugiau nei prognozavo ekonomistai. Šie rodikliai kelia nerimą dar ir todėl, kad jie atspindi tik pradinius darbo rinkos nuostolius, patirtus kovo pradžioje, dar prieš masinius atleidimus ir įmonių uždarymus.
Todėl laukiama dar didesnio smūgio, ypač atsižvelgus į tai, kad amerikiečių, besikreipiančių dėl bedarbio pašalpos, skaičius praėjusią savaitę šoktelėjo iki rekordinio 6,65 mln. lygio, – daugiau nei dvigubai, palyginti su ankstesnę savaitę pasiektu rekordu. Bendras prašymų dėl bedarbio pašalpos skaičius – 9,96 mln. – prilygsta bendrajam 2007-2009 metų recesijos pirmųjų šešių su puse mėnesių skaičiui.
„Goldman Sachs Group Inc.“ praėjusią savaitę prognozavo, kad nedarbas greitu metu šoktelės iki rekordinio 15 proc. lygio.
Europoje, kaip rodo ataskaita, per dvi savaites beveik vienas milijonas britų kreipėsi dėl socialinių išmokų, dešimt kartų daugiau nei įprastai. Šalies statistikos biuras paskelbė verslovių apklausą, kuria remiantis, 27 proc. įmonių artimiausiu metu karpys darbuotojų skaičių.
Ispanijoje, kur beveik 14 proc. nedarbo rodiklis jau ir taip yra vienas iš didžiausių išsivysčiusiame pasaulyje, prašymų dėl bedarbio pašalpų skaičius šoktelėjo iki rekordinio lygio. Austrijoje nedarbas pašoko iki 12 proc., aukščiausio lygio nuo Antrojo pasaulinio karo pokarinio laikotarpio.
Nors Vokietijoje nedarbas kovą tik nežymiai kilstelėjo, tie duomenys, kaip ir JAV ataskaitoje, buvo paremti informacija, surinkta iki įsigaliojant daugumai karantino priemonių. Detlefas Shceele‘ė, vadovaujantis šalies darbo agentūrai, perspėjo, kad balandžio mėnesio duomenys tikrai liudys padidėjusį nedarbą.
Darbo valandų mažinimas
Net 470 000 bendrovių kovą kreipėsi dėl Vokietijos valstybinės paramos darbuotojų atlyginimų sistemai – šis skaičius greičiausiai ir toliau augs; tokia statistika leidžia manyti, kad maždaug penktadaliui darbo jėgos gali būti sutrumpintos darbo valandos.
Prancūzijos verslovės taip pat suskubo prašyti pagalbos iš vyriausybės, kad galėtų išsaugoti darbuotojų gretas, nors 84 proc. jų atlyginimo apmoka valstybė. Ketvirtadienio duomenimis, 400 000 bendrovių kreipėsi dėl 4 mln. darbuotojų - arba apie 20 proc. privataus sektoriaus darbo jėgos.
Šiaurės Europos šalių duomenys jau rodo, kad regiono užimtumo sektorius patiria didelį sukrėtimą, per 800 000 žmonių čia neturi darbo, įskaitant per 620 000 žmonių, priverstinai išleistų laikinų nemokamų atostogų Suomijoje ir Norvegijoje, rodo „Bloomberg“ paskaičiavimai.
Situacija Azijoje: Japonijoje nedarbas vasarį išliko ties 2,4 proc. riba, bet turimų darbo pozicijų skaičius staigiai nukrito iki žemiausio lygio per trejus metus. Kaip rodo naujausi įvykiai, padaugėjo vyriausybinių programų remiamų skubiųjų paskolų, išduodamų tiems, kas prarado darbą arba kam sumažintas atlyginimas.
Beveik 23 mln., arba trečdalis Tailando gyventojų, registravosi vyriausybės finansinės paramos programoje, kuri galioja nuo kovo 28 dienos. Išmokas planuojama skirti tik devyniems milijonams žmonių, kiekvienam asmeniui per trijų mėnesių laikotarpį bus išmokėta 15 000 batų (455 JAV doleriai).
Ypač atidžiai bus stebima situacija Kinijoje, kurios ekonomikos sektoriuose palaipsniui grįžtama prie darbo visu pajėgumu. Ankstesnių apklausų duomenimis, vasarį, verslovėms užsidarius dėl karantino, nedarbas miestuose pašoko iki rekordinio 6,2 proc. lygio. Per šią priverstinę pertrauką be darbo liko apie 8 mln. žmonių, rodo „Australia & New Zealand Banking Group“ ekonomistų duomenys.
Kad ir koks neįtikimai didelis jau dabar atrodo šis pasaulinės ekonominės krizės etapas, Peteris Hooperis iš „Deutsche Bank“ teigia, kad kai protrūkis išsikvėps ir paklausa atsigaus, perspektyva nebeatrodys tokia niūri.
„Tada, kai to sulauksime, turėtume liudyti gana staigų labai aukšto nedarbo krytį“, – sakė jis.
