Praėjus savaitei po to, kai visų ES lyderių vaizdo konferencija baigėsi pykčiais ir abipusiais kaltinimais, euro zonos vyriausybėms sunkiai sekėsi sutarti, kaip sušvelninti viruso protrūkio ekonominį poveikį, ypač tose valstybėse, kurios labiausiai nukentėjo, tokiose kaip Italija ir Ispanija.
Prancūzija ir Nyderlandai, atsidūrusios priešingose ginčo pusėse, trečiadienį pateikė savo idėjas bei pasiūlymus, tuo tarpu Europos Komisija atskleidė paskolų planą, kuris padėtų užkirsti kelią nedarbui.
Iškilus didžiausios recesijos per visą euro zonos istoriją grėsmei, nesutarimai dėl geriausio veiksmų planų atgaivino prisiminimus apie skolų krizę, drebinusią bloką prieš dešimtmetį, – kaip ji sukiršino šiaurines Europos vyriausybes su pietinėmis šalimis, nesutariant dėl skolų sulyginimo.
Remiantis memorandumu, kuris buvo išsiųstas finansų ministrams ir su kuriuo susipažino „Bloomberg“, Prancūzija siūlo sukurti ekonominio atsigavimo fondą, skirtą padėti šalims įveikti ekonominius koronaviruso pandemijos padarinius. Jis būtų paremtas „bendru skolos priemonių išleidimu mutualizuoti krizės išlaidas.“
Prancūzai taip pat siekia, kad Europos stabilumo mechanizmas – euro zonos paramos fondas, įsteigtas per skolų krizę, – sukurtų specialią „kredito liniją pandemijai“.
Anot euro zonos pareigūnų, sunku suprasti, kaip kietosios, bekompromisės linijos šalininkės, tokios kaip Vokietija ir Nyderlandai, iki šiol rodžiusios smarkų pasipriešinimą bet kokioms kalboms apie skolų mutualizavimą, galėtų palaikyti Prancūzijos pasiūlymą. Sulaukę kritikos dėl solidarumo trūkumo labiausiai nukentėjusių šalių atžvilgiu, Nyderlandai dabar siūlo savotišką alyvmedžio šakelę, taikos simbolį.
Šalis siūlo 20 mlrd. eurų vertės neatidėliotinos pagalbos fondą, kaip rodo atskiras memorandumas, su kuriuo susipažino „Bloomberg“. Fondas būtų naudojamas tik teikiant neatidėliotiną paramą kovai su pandemija ir būtų finansuojamas iš dvišalių narių-valstybių įnašų.
Galutinis Nyderlandų siūlomo fondo dydis priklausys nuo to, „kas norės jame dalyvauti“, – interviu telefonu sakė olandų finansų ministras Wopkė Hoekstra., pabrėždamas, kad „jis turėtų būti nemažas“, ir įvertindamas olandų „dovaną“ „maždaug milijardu“ eurų“.
Vyresnieji finansų ministerijos pareigūnai per trečiadienį vakare surengtą vaizdo konferenciją, surengtą prieš kitą savaitę vyksiantį finansų ministrų susitikimą, aptarė du pasiūlymus. Nors daugelis šalių, regis, linkusios aptarti visus siūlomus planus, jos taip pat perspėja, kad nemažą dalį siūlomų bei svarstomų klausimų bus „nelengva įsiūlyti namie“, teigė du pareigūnai, susipažinę su diskusijomis.
Nors kol kas mažai tikėtina, kad pavyks rasti vieningą sutarimą dėl bendros skolos, vis dėlto bandoma rasti bendrą poziciją dėl ESM kredito linijų naudojimo. Pareigūnai aiškinasi, ar galima būtų atsisakyti sąlygų, susijusių su šiomis paskolomis. Vis dar neaišku, ar Italija paremtų tokius planus, nes ji tvirtina, kad kredito linijos bus stigmatizuojamos ir kad jos nėra tinkama priemonė norint atremti vadinamąjį simetrinį šoką, smogusį visoms iš eilės ekonomikoms.
Planai darbuotojams
Trečiadienį Europos Komisija (EK) pranešė ketinanti pristatyti 100 mlrd. eurų vertės planą, iniciatyvą SURE, kuria siekiama padėti valstybėms narėms išlaikyti darbo vietas ir apsaugoti samdomus ir savarankiškai dirbančius asmenis nuo atleidimo iš darbo ir pajamų praradimo pavojaus. Pagal naująją priemonę teikiamos paskolos būtų grindžiamos valstybių narių suteiktomis garantijomis.
„Pagal šį planą ketinama padėti Italijai, Ispanijai ir visoms kitoms šalims, smarkiai nukentėjusioms nuo koronaviruso protrūkio“, teigiama Europos Komisijos pirmininkės Ursulos von der Leyen pareiškime. Padėti žmonėms sugrįžti į savo įprastus darbus, vos tik sustiprės paklausa, „yra gyvybiškai svarbu norint nedelsiant per nauja užvesti Europos ekonominį variklį“, teigiama dokumente.
„Taip veikia Europos solidarumas. ES Komisija siūlo naują iniciatyvą SURE, kuri padėtų išsaugoti milijonus darbo vietų per krizę ir leistų mums per nauja ir greitai paleisti Europos ekonominį variklį“, skelbta U. von der Leyen pareiškime.
Ketvirtadienį Europos Komisija pristatė naują iniciatyvą, kurią įgyvendinant bus siekiama, kad žmonės išlaikytų darbo vietas, o įmonės – veiklą.
Kaip skelbta Komisijos plano projekte, ES vyriausybės galės prašyti finansinės paramos, jeigu „dėl koronaviruso protrūkio įvedus nacionalines priemones, tiesiogiai susijusias su sutrumpinto darbo laiko schemomis, valstybės išlaidos staigiai ir smarkiai padidėtų“.
Pagal Komisijos plano projektą ES skolinsis tarptautinėse finansų rinkose, kad galėtų finansuoti paskolas valstybėms narėms. Tam, kad mechanizmas veiktų, valstybėms narėms reikės suteikti mažiausiai 25 mlrd. eurų garantijų.
Siūlymas greitu metu bus pateiktas svarstyti ES finansų ministrams.
