Tokiems planams nedrąsiai judant į priekį, visa eilė prognozių ir nuotaikų rodiklių rodo artėjantį didelį nuosmukį ir didina spaudimą euro zonos vyriausybėms, kad šios suvienytų jėgas ir papildytų savo nacionalines skatinimo priemones.
Planas panaudoti prevencinę Europos Stabilumo Mechanizmo (ESM) priemonę „sulaukė plataus pritarimo“ iš euro zonos finansų vadovų per antradienį surengtą konferencinį ryšį, sakė grupei vadovaujantis Portugalijos finansų ministras Mario Centeno‘as. ES lyderiai, ketvirtadienį rengiantys telekonferenciją, dar turi jį patvirtinti.
Pagal scenarijų ESM kredito linijos būtų siūlomos visoms euro zonos šalims, kiekviena šalis galėtų pasiskolinti iki 2 proc. savo bendrojo vidaus produkto (BVP) – sumą, kuri, išimtinais atvejais, galėtų būti padidinta, teigė ESM generalinis direktorius Klausas Reglingas. Tačiau finansų ministrai nesutiko dėl konkretesnių detalių, tarkim, kaip tokia priemonė iš tiesų veiktų.
Rezervinis fondas
Tikimasi, kad vien tokių galimybių egzistavimas sumažintų skolinimosi kainą euro zonos valstybėms. Panaudojus ESM 410 mlrd. eurų (440 mlrd. JAV dorelių) rezervinį fondą, būtų nutiestas kelias ir Europos centriniam bankui (ECB) įsigyti didelį kiekį suverenių obligacijų per savo tiesioginių piniginių operacijų programą, jei iškiltų tokia būtinybė.
„Kredito linijos yra apsidraudimas nuo sukrėtimų, veikiančių šalis, kuriose finansinė padėtis kitais atžvilgiais patenkinama“, – sakė K. Reglingas.
Debatų centre – Italija, labiausiai įsiskolinusi euro zonos valstybė po Graikijos ir labiausiai nukentėjusi nuo koronaviruso. Šalies ekonominis variklis šiaurinėje dalyje nebefunkcionuoja nuo kovo 7 dienos, ir plačiai sutariama, kad vyriausybei prireiks finansinės paramos atremti audrą. Vis dėlto Italijos pareigūnai mėgina išvengti, jų žodžiais, išskirtinio statuso stigmos, o Vokietija bei Nyderlandai nesiryžta įteikti Romai tuščią čekį.
„Aš kasdien kariauju su savo Europos finansų ministrų kolegomis dėl to, kad mes visi pademonstruotume solidarumą šalių, labiausiai paveiktų epidemijos, atžvilgiu, – interviu Prancūzijos radijui „France Info“ kalbėjo prancūzų finansų ministras Bruno‘as Le Maire‘as. – Aš galvoju apie Ispaniją, galvoju apie Italiją. Kai skaičiuojamos aukos, neskaičiuojami milijardai.“
Pagrindinės sąlygos
Vienas iš pagrindinių nesutarimų – sąlygos, kuriomis būtų paremtos šios kredito linijos. Nors M. Centenas pabrėžė, kad šalims būtina susigrąžinti ekonominį bei finansinį stabilumą ilguoju laikotarpiu, nėra aišku, ar tam prireiks papildomų fiskalinių pastangų.
Italija, remiama Prancūzijos bei Ispanijos, tvirtina, kad neturėtų būtų jokių išankstinių sąlygų. Virusas yra savotiška stichinė nelaimė, teigia Italijos pareigūnai, ir todėl euro zona turėtų reaguoti pasitelkdama solidarumą. Tačiau kiti ragina inicijuoti griežtesnes ekonomines sąlygas.
Nesutariama ir dėl to, kas galės pasinaudoti kredito linija. Italija siekia, kad visos šalys kreiptųsi dėl šios priemonės, tam, kad tos valstybės, kurioms iš tiesų jų reikia, nebūtų stigmatizuojamos. Bet kol kas, regis, artėjama prie konsensuso, kad nors tokios linijos bus prieinamos visiems, tik tos šalys, kurioms kredito linijų iš tiesų reikia, kreipsis dėl jų.
Be to, vyksta platesnio masto diskusijos, persekiojančios euro zoną nuo pat jos atsiradimo laikų: kaip narės-valstybės turėtų dalytis savo finansiniais įsipareigojimais?
„Koronaobligacijos“
Anot Italijos, kredito linijos – tai tik laikinas sprendimas ir būtų naudingas tik tuo atveju, jei sąlygos būtų ypač ribotos. Romoje problemos sprendimas galėtų būtų vadinamosios „koronaobligacijos“.
Europos centinio banko vadovė Christina Lagarde per diskusijas ypač propagavo tokio tipo bendros skolos vertybinių popierių emisiją, nors šiai idėjai akivaizdžiai trūko paramos. Vis dėlto Europos Sąjungos (ES) ekonomikos komisaras Paolo‘as Gentilonis teigia, kad „koronaobligacijos“ yra vienos iš prieinamų priemonių, pridurdamas, kad šiuo klausimu nėra bendro sutarimo.
Kalbama apie bendromis pastangomis remiamą obligacijų emisiją iki 1,5 trln. eurų sumos, kuria būtų finansuojami vyriausybių veiksmai kovojant su virusu ir siekiant atgaivinti euro zonos ekonomikas. Italijos premjeras Giuseppe Contė iškėlė šią mintį praėjusią savaitę, ragindamas ES lyderius ją palaikyti. Idėjai pritarė Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ir dar keli ECB valdančiosios tarybos nariai.
Ispanijos premjeras Pedras Sanchezas žengė dar toliau savaitgalį, paraginęs inicijuoti vadinamąjį ES Maršalo planą, didelio masto išlaidų programą, panašią į tą, kuri padėjo sugriautai Europai atsitiesti po Antrojo pasaulinio karo.
Bet Vokietijos finansų pareigūnai griežtai pareiškė nepasirašysiantys iniciatyvos dėl bendro obligacijų platinimo. Anot Vokietijos ir Nyderlandų, bet kokia parama turėtų būti teikiama pasitelkiant šiuo metu euro zonoje galiojančias priemones.
