Daugelyje žemyno dalių kovai su virusu įvestas karantinas, paveikęs įvairias ekonomikos sritis – nuo šeimos verslovių iki gamybos milžinių, tokių kaip „Volkswagen AG“, – ir stumiantis regioną į recesiją. Kovo mėnesio ataskaitos apie veiklos rezultatus ir pasitikėjimą gali parodyti didžiulį nuosmukį, atspindintį beprecedentį ekonomikos paralyžių.
Nauja statistika pasirodys po savaitgalio, per kurį dar labiau išaugo „Covid-19“ atvejų skaičius, o vyriausybės ėmėsi dar griežtesnių priemonių mėgindamos suvaldyti ligą.
Vokietijos kanclerė Angela Merkel sekmadienį vakare karantinuota dėl kontakto su koronavirusu užsikrėtusiu gydytoju.
Šią savaitę bus paskelbti trijų didžiausių euro zonos ekonomikų verslo bei pasitikėjimo duomenys, taip pat pirminiai gamybos bei paslaugų sektorių veiklos įvertinimai. Ekonomistų prognozėmis, pastarasis sektorius smuks iki lygio, paskutinį kartą fiksuoto per didžiąją finansų krizę.
2020 metų prognozės jau dabar rodo, kad rezultatai bus prastesni. „Bloomberg Economics“ prognozėmis, šių metų pirmąjį ketvirtį tikėtinas daugiau nei 3 proc. nuosmukis, antrąjį ketvirtį – 2,4 proc., ir tai būtų smarkiausi nuosmukiai du ketvirčius iš eilės per visą euro zonos istoriją.
Vyriausybės sureagavo į kylančio nedarbo bei įmonių bankrotų grėsmę, skirdamos milijardus eurų pagalbos, tuo tarpu Europos centrinis bankas (ECB) taip pat paskelbė skatinimo priemonių programą.
Vokietijoje, pirminiais duomenimis, kovo mėnesio verslo nuotaikos smuko labiausiai per beveik tris dešimtmečius. Panaši padėtis visame pasaulyje, įskaitant ir Jungtinę Karalystę, kur skelbiama apie didelio masto fiskalinių ir pinigų politikos priemones siekiant užkirsti kelią prognozuojamam nuosmukiui. Sekmadienį „Morgan Stanley“ prognozavo didžiulį Jungtinių Valstijų bendrojo vidaus produkto (BVP) nuosmukį antrąjį metų ketvirtį.
Pandemija kerta Europai labai netinkamu metu, kai ekonomika jau nusilpo dėl užsitęsusio nuosmukio gamybos sektoriuje.
Dabar – kai uždaryta dauguma parduotuvių, gamykloje prastovos, o darbuotojai priversti likti namie, – šalių vadovai pataria gyventojams ruoštis sunkiausiai krizei nuo Antrojo pasaulinio karo laikų.
Ką sako „Bloomberg“ ekonomistai:
„Koronaviruso sukelta recesija nebus panaši į paskutinį euro zonos nuosmukį [...] Atsigavimo nelėtins būtinybė pertvarkyti ekonomiką – paprasčiausiai pakaks, kad žmonės galėtų grįžti į darbą. Bet ar bus kur grįžti, priklauso nuo to, ką daro vyriausybės dabar. Jeigu jos imsis aktyvių priemonių, recesija bus gili, bet trumpalaikė. Jeigu ne, yra tikimybė, kad euras neišgyvens.“ — Jamies Rushas, Maeva Cousin ir Davidas Powellas.
Investuotojai nerimauja dėl Italijos ir Ispanijos skolos šuolio šių metų kovą, nors po ECB intervencijos praėjusios savaitės pabaigoje jie kiek atsileido.
Be jau įvestų rekordiškai žemų palūkanų normų, Europos centrinis bankas paskelbė apie 750 mlrd. eurų (803 mlrd. JAV dolerių) programą, pagal kurią bankas pirks vyriausybių ir įmonių leidžiamas obligacijas, ir dosnius paskolų pasiūlymus bankams. Jei to nebūtų gana, ECB vadovė Christine Lagarde pažadėjo imtis visko, ko tik prireiks. „Nėra jokių ribų“, – kalbėjo ji praėjusią savaitę.
