Koronaviruso protrūkis gruodžio pabaigoje paralyžiavo pagrindines Kinijos ekonomikos dalis. Kovo pradžioje virusas išplito ir Europoje bei JAV. Kovo 9 d. naftos kainos patyrė nuosmukį. Pakrikus rinkoms, vyriausybės nuo Italijos iki JAV ėmėsi vis drastiškesnių priemonių – pradedant valstybinio masto karantinu ir baigiant kelionių draudimu bei nepaprastosios padėties paskelbimu. Centriniai bankai visame pasaulyje mažina palūkanų normas ir žada supirkinėti obligacijas, stengdamiesi, kad jų ekonomikos atsilaikytų.
Elektra, savaime suprantama, niekur nedings, tačiau šie pokyčiai yra bloga žinia pramonės šakoms, kurios šiais metais tikėjosi nulenkti svarstykles elektrinių prietaisų naudai.
„Žmonės šiuo metu automobilių neperka, – teigia Ramas Chandrasekaranas, transporto ir mobilumo pasaulinis vadovas iš „Wood Mackenzie“. – Negi dabar kas nors išstos ir pareikš, kad ketina pirkti naują elektromobilį, jeigu anksčiau nėra jo turėjęs?“
Pasak „BloombergNEF“ analitikų, pasaulinė automobilių rinka skaudžiai nukentės dėl ekonomikos susitraukimo, kuris turės neigiamų pasekmių elektromobilių pardavimui ir akumuliatorių gamybos pajėgumams. Ankstyvieji „BNEF“ duomenys rodo, kad sausį ir vasarį Kinijoje, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu 2019 m., automobilių pardavimai nukrito 44 proc., o Pietų Korėjoje – 18 proc. Šios dvi šalys nuo koronaviruso protrūkio kol kas nukentėjo labiausiai.
Elektrinių automobilių pardavimai, kurie pastaraisiais metais išaugo, yra jautrūs pokyčiams platesnėje automobilių rinkoje. Manoma, kad pardavimai Europoje, palyginus su praėjusiais metais, vis dėlto išaugs 50 proc., o pardavimai Kinijoje gali išlikti stabilūs arba net sumažėti, jeigu atsigavimas po viruso užsitęstų.
„Volkswagen“, „Geely“, „General Motors“ ir kiti automobilių gamintojai į elektromobilius investavo milijardus dolerių, o jų pristatymo vis dar tikimasi sulaukti šiais metais. Europoje ir Kinijoje griežtas reguliavimas ir toliau stums rinką į priekį. Šiuo metu „Volkswagen“ išleidžia naują hečbeką „ID.3“, o po kelių mėnesių pasiūlys kompaktišką visureigį, kuris bus parduodamas Europoje ir Kinijoje. Amerikiečių „Ford“ vėliau šiais metais pristatys „Mustang Mach-E“.
„Esame įsipareigoję iki 2050 m. atsisakyti anglies dvideginio emisijų, o norėdami tai pasiekti, privalėsime įgyvendinti elektromobilių strategiją – kitos alternatyvos nėra“, – kovo 12 d. žurnalistams sakė „Volkswagen“ strategijos vadovas Michaelis Jostas. Kainų kritimas yra „vienas iš tų sunkumų, kuris gali trukti mėnesį, kelis ar netgi ištisus metus“, pridūrė jis, tačiau ilgalaikėje perspektyvoje nafta netaps pigesnė.
JAV atpigusi nafta kai kuriuos pirkėjus gali sugundyti įsigyti transporto priemonių su vidaus degimo varikliais.
„Jei kuro kainos keletą mėnesių nesikeis, tai neabejotinai taps bloga žinia elektra varomoms transporto priemonėms“, – teigia „AlixPartners“ automobilistikos vadovas Markas Wakefieldas. Jei benzino kainos „pasieks tokį lygį, kad vartotojai pradės jomis pasitikėti, jie pereis nuo ekonomiškų automobilių prie ne tokių ekonomiškų“.
Dar kovo 16 d. JAV benzino kainos nusmuko 23 proc. iki žemiausio lygio nuo 2005 metų.
Didžiausias Kinijos elektromobilių gamintojas „Beijing Electric Vehicle Co.“ kovo pradžioje paskelbtame „Wechat“ pranešime pabrėžė, kad dėl naftos kainų svyravimo neketina koreguoti savo gamybos ar pardavimo planų. Naujasis kompanijos energetikos padalinys daugiausia dėmesio skiria epidemijos prevencijai ir ramiam grįžimui prie darbų.
Kinijoje, didžiausioje pasaulyje elektromobilių rinkoje, dėl subsidijų pardavimai 2018 m. padvigubėjo. Dalinis subsidijų atšaukimas praėjusiais metais pardavimus sulėtino, tačiau jie ir toliau augo dviženkliais tempais. Konsultacijų įmonė „CRU Group“ dėl koronaviruso protrūkio įtakos ekonomikai neseniai sumažino 2020 m. pardavimų prognozę iki 1,35 mln. (nuo 1,5 mln.), tačiau tai vis tiek daugiau nei 1,2 mln. elektromobilių, parduotų per 2019 metus.
Colinas McKerracheris, „BloombergNEF“ transporto analitikas, teigia, kad tikisi, jog šiemet elektromobilių pardavimai Europoje augs, nepaisant bendro transporto priemonių rinkos susitraukimo.
„Daugeliui vartotojų aukštos išankstinės kainos yra tas dalykas, kuris sulaiko nuo elektromobilio įsigijimo, – pažymi C. McKerracheris. – Akumuliatorių kainos yra svarbiau nei naftos kainos, o jei šios ir toliau kris, vidutinės ir ilgos trukmės laikotarpiu elektromobiliai vis labiau populiarės, tačiau ateinantys 12 mėnesių rinkai bus labai sudėtingi.“
Elektromobiliai kainuoja 50–70 proc. brangiau už įprastus, tačiau prognozuojama, kad ateinančiais metais jų kainos kris, nes ličio jonų akumuliatorių technologijos patobulės, o gamintojai padidins jų produkciją. Dabartiniu tempu analitikai skaičiuoja, kad elektromobilių kainos pradės panašėti į vidaus degimo variklius naudojančių automobilių kainas maždaug nuo 2023-ųjų.
Diego Diazas, „Iberdrola SA“ naujų projektų ir technologijų perspektyvų vadovas, teigia, kad elektromobilių pardavimą paskatins ir kiti veiksniai, ne tik kaštai.
„Stebime nuolatinę politinę paramą susirūpinimui dėl oro kokybės ir klimato kaitos, ir prognozuojame, kad tai tęsis ir toliau.“
Ispanijos kompanija kovo 10 d. paskelbė investuosianti 150 mln. eurų, kad iki 2025 m. padidintų elektromobilių įkrovimo stotelių tinklą Ispanijoje iki 150 000 (nuo dabartinių 5000).
„Ilgalaikė vyriausybių vizija yra kiek įmanoma sumažinti priklausomybę nuo naftos rinkų, – teigia J. Lazuenas. – Ar tai įvyks per artimiausius 10 ar 50 metų, mes nežinome.“
B. May iš „Oxford Economics“ nesutinka, kad šiuo metu pasauliui gresia finansinės krizės pobūdžio recesija.
„Kai tik gyvenimas normalizuosis, namų ūkiai vėl pradės didinti diskretines išlaidas, o įmonės vėl padidins produkciją, nes atsistatys tiekimo grandinės. Dėl 2020 m. pradžioje kilusios krizės sutaupyti pinigai gali išdeginti skylę namų ūkių kišenėse – kitaip tariant, didžioji jų dalis galiausiai bus išleista, o ne sutaupyta.“
