Jo 16 apartamentų viešbutyje „Scholars Townhouse“ Droedoje, į šiaurę nuo Dublino, pajamos už kambarius jau nukrito 60 proc. Verslo rinka „per vieną naktį ėmė ir ištirpo“, sako jis.

„Registratūroje dirba trys žmonės, bet labiausiai mane stulbina tyla. Nebesigirdi, kaip tarška klaviatūros, – teigia 37-erių metų vyras. – Vasaros perspektyvos atrodo nekokios.“

Pandemija smogė triuškinamą smūgį euro zonos paslaugų pramonei, kuri sudaro tris ketvirtadalius jos ekonomikos ir kurios atsparumas buvo nepaprastai svarbus kompensuojant praėjusių metų gamybos nuosmukį. Dėl viruso protrūkio, privertusio oro linijas atšaukti skrydžius, o vyriausybes – uždaryti mokyklas ir paskelbti karantiną visoje šalyje, panašu, kad pirmoji recesija nuo 2013 m. bus neišvengiama.

Nors labiausiai nuo viruso nukentėjo Italija su 25 000 infekcijos atvejų, protrūkis sparčiai plinta ir kitose didžiosiose regiono ekonomikose. Prancūzija jau uždarė neesmines įmones, o Ispanija visoje šalyje paskelbė nepaprastąją padėtį. Vokietija nacionalinio karantino dar neįvedė, tačiau tai tik laiko klausimas. Sostinė Berlynas jau paskelbė griežtas priemones miesto viduje.

Neskaitant mokyklų, barų ir restoranų uždarymo, buvo sustabdyti ištisi sportiniai turnyrai. Airijos vyriausybė atšaukė viešus Šv. Patriko dienos, nacionalinės šventės, vyksiančios kovo 17 d., renginius. Vien jau tai ekonomikai kainuos milijonus eurų.

Foto: PA / Scanpix

Oro linijų kompanijos, kaip antai „Airbnb Inc.“ ir „British Airways Plc“, skubiai reaguoja į susidariusią situaciją, atnaujindamos skrydžių atšaukimo ir pinigų grąžinimo politiką. „Deutsche Lufthansa AG“ turbūt bandys gauti paskolą iš Vokietijos valstybinio banko, teigė su šiuo planu pažįstamas asmuo. Blogiausiu atveju vyriausybė galėtų ištiesti bendrovei pagalbos ranką ir įsigyti jos akcijų paketą.

Ekonomistai sumažino savo prognozes euro zonai. Daugelis jų svarsto, kad recesija – labiausiai tikėtinas pirmojo metų pusmečio rezultatas, nors vyriausybės ir žada išleisti milijardus eurų kompanijų ir namų ūkių paramai.

Atsigavimas priklausys nuo pastangų sėkmingai sustabdyti protrūkį, tačiau neaišku, kaip greitai karantinas sulėtins viruso plitimą. Europos Komisija teigia, kad šiemet ekonomika gali susitraukti 1 proc.

Žūtbūtinė situacija per kelias savaites apvertė pasaulį aukštyn kojomis. Centriniai bankai buvo priversti vėl sušvelninti monetarinę politiką, o Europos Sąjungai gali tekti suspenduoti fiskalines taisykles, kad būtų galima pradėti skatinimą. Net ir deficitų vengianti Vokietija pasižadėjo skirti tiek, kiek tik prireiks kovojant su poveikiu ekonomikai.

Pirmadienį Briuselyje susitinka ES finansų ministrai, kad nuspręstų, ko griebtis, kad trumpalaikis smūgis netaptų paralyžiuojančiu ilgalaikiu nuosmukiu. Svarbiausia padėti kompanijoms padengti išlaidas ir palaikyti pinigų srautus, kol situacija nepagerės.

„Norime užtikrinti, kad sugebėsime išsaugoti savo kompanijas ir, kiek tai įmanoma, išsaugoti darbo vietas, kad išvengtume ilgalaikės žalos ekonomikai“, – penktadienį „Bloomberg“ sakė Europos Komisijos pirmininko pavaduotojas Valdis Dombrovskis.

Ekonominiai duomenys dar neperteikia viso nuosmukio dydžio, tačiau bloga lemiantys ženklai jau braunasi į ataskaitas. Vasario mėnesio „Purchasing Managers’ Index“ ataskaitoje paslaugų įmonės teigė, kad paslaugų paklausa iš užsienio sumažėjo labiausiai per penkis mėnesius. Kitoje ataskaitoje, kuri pasirodys mažiau nei po dviejų savaičių, atsiliepimai tikriausiai bus dar niūresni.

„Turizmas ir mažmeninė prekyba – šiedu sektoriai nukentės skaudžiausiai, – teigia Nicola Nobile, Milane gyvenantis ekonomistas iš „Oxford Economics“. – Iš esmės iš namų išeini tik tam, kad nusipirktum maisto ar užsuktum į vaistinę. Greičiausiai šiuo metu nepirksi nei kompiuterio, nei šaldytuvo ar skalbimo mašinos.“

Šių metų pradžioje ekonomistai tikėjosi, kad santykinis stabilumas paslaugų sektoriuje padės išlaikyti nors ir nedidelę euro zonos plėtrą. Jie vylėsi, kad jis ir toliau pasitarnaus kaip atsvara, kol gamyba pamažu atsistos ant kojų.

Vyriausybėms skelbiant vis daugiau drastiškų priemonių, kuriomis mėginama sustabdyti viruso plitimą, viso regiono įmonių vadovai puoselėja viltį, kad šie veiksmai, tegu ir skausmingi, pasirodys efektyvūs.

Portugalijos „Amazing Evolution Management“ generalinė direktorė Margarida Almeida teigia, kad stengiasi neprarasti optimizmo net po to, kai 20 jos valdomų viešbučių buvo atšaukta keletas grupinių užsakymų.

„Manau, tai laikina situacija, – sako ji. – Norėčiau tuo tikėti.“

Ką sako „Bloomberg“ ekonomistai...

„Kadangi nei monetarinė, nei fiskalinė politika negali stebuklingai generuoti rezultatų, kai žmonėms neleidžiama nei dirbti, nei apsipirkti, pagrindinis dėmesys turėtų būti skiriamas užtikrinimui, kad poveikis nesitęstų ir po to, kai virusas bus atsitraukęs.“ – Jamie Rush.