Saudo Arabijos ir Rusijos kainų kare laimi visai ne šios šalys

Saudo Arabijos ir Rusijos kainų karas didžiausiems pasaulio naftos prekeiviams suteikia multimilijardinio pasipelnymo galimybę.

Kadangi Rijadas su Maskva bando aplenkti vienas kitą, pumpuodami vis daugiau naftos į jau prisotintą rinką, naftos kainos pradeda kristi. Nauja kainų struktūra, vadinama reportu (angl. contango), suteikia prekeiviams galimybę lengvai užsidirbti pinigų, prisiperkant pigios naftos, ją pasandėliuojant ir paskui perparduodant.

„Reportas grįžta, – teigia Olivier Jakobas, energetikos konsultacijų įmonės „Petromatrix GmbH“ įkūrėjas ir buvęs naftos prekeivis. – Pramonė ir prekybininkai jau naudoja visus sandėliavimo pajėgumus sausumoje ir jūroje.“

Saudo Arabijai, Rusijai ir Jungtiniams Arabų Emyratams diena po dienos pranešant apie vis didesnius produkcijos šuolius ir augant reportui, naftos prekeiviai skuba pasipelnyti. „Vitol Group“, didžiausia pasaulyje nepriklausoma naftos prekybos kompanija, Pietų Korėjoje jau užsisakė rezervuarus naftos atsargoms laikyti. Kitos bendrovės užsakinėja tanklaivius, kuriuos paverčia plaukiojančiomis saugyklomis, praneša vadovai, prekybininkai, brokeriai ir analitikai.

Vadinamasis greitas reportas (angl. prompt contango), matuojamas skirtumu tarp „Brent“ naftos tiekimo kainos po mėnesio ir dviejų, ketvirtadienį išaugo iki beveik penkerių metų piko – maždaug 1,50 dolerio už barelį. Tai liudija, kad kaupiasi produkcijos perteklius.

„Visi dabar ieško tanklaivių“, – sakė vienos didelės naftos prekybos kompanijos vadovas, prašydamas likti neįvardintas.

Naftos prekeiviai teigia, kad nemaža dalis produkcijos perviršio, kurį Saudo Arabija žada balandžio mėnesiui, galiausiai pateks tiesiai į reporto rezervuarus, užuot buvus perdirbama. Du „Aramco“ klientai, kurie iš valstybei priklausančios Saudo Arabijos „Aramco“ gavo papildomų žaliavų kitam mėnesiui, „Bloomberg News“ sakė, kad ketina jas sandėliuoti.

Naftos rinka paskutinį didelį reportą – kai artimiausio laikotarpio kainos yra žymiai mažesnės, lyginant su vėlesnėmis – matė 2014–2015 m., per ankstesnį kainų karą, ir 2008–2009 m., įpusėjus pasaulinei finansų krizei. Abiem atvejais stambiausi pasaulio naftos prekeiviai susikrovė turtus. „Vitol“ 2009 m. uždirbo rekordinį 2,3 mlrd. dolerių pelną, pasinaudodamas reportu – tuo tarpu, kai platesnė energetikos pramonė patyrė krizę dėl nukritusių naftos kainų.

Milijardieriui Charlesui Kochui priklausanti naftos prekybos kompanija „Koch Supply and Trading“ iš ankstesnių reportų taip pat uždirbo milijonus dolerių. Pasipelnė ir „Royal Dutch Shell Plc.“, „BP Plc“ ir „Total SA“, kurios greta geriau žinomo naftos gavybos, naftos perdirbimo ir degalinių verslo vykdo ir didelio masto prekybos operacijas.

Pavyzdžiui, „BP“ pranešė, kad per pirmąjį 2015 m. ketvirtį uždirbo papildomus 350 mln. dolerių iš prekybos – daugiausia iš to, ką pati kompanija apibūdina kaip „didelės grąžos reporto rinkos struktūras“.

„Vitol“ komentuoti atsisakė.

Šis verslas nuginkluojančiai paprastas: supirkinėk naftą, pasinaudodamas Saudo Arabijos ir kitų gamintojų siūlomomis nuolaidomis, laikyk barelius tanklaivyje sausumoje arba jūroje ir užsidirbk gražaus pelno, pasinaudodamas išankstiniu pardavimu finansų rinkoje. Tam tereikia pakankamai didelio kainų skirtumo tarp neatidėliotinų ir išankstinių sutarčių.

Nors Saudo Arabija neleidžia tiesiogiai prekiauti savo naftos produktais, naftos kompanijos vis tiek gali dalyvauti reporto žaidimuose, pasitelkdamos tokius etalonus kaip „Brent“, kad užfiksuotų išankstines kainas.

Saudo Arabijai ir Rusijai dempinguojant naftą jau ir taip perpildytoje rinkoje, neatidėliotinos kainos krenta sparčiau nei tos, kurias matysime ateinančiais mėnesiais. Naftos paklausa šiuo metu yra silpna dėl augančio koronaviruso protrūkio poveikio ekonomikai, raginančio vyriausybes karantinuoti ištisus regionus, verčiančio atšaukti skrydžius visame pasaulyje ir skatinančio žmones mažiau vairuoti.

Taigi reportas sparčiai plečiasi – iki tokio lygio, kad sandėliavimas tampa pelningas, bent jau tam tikromis aplinkybėmis, kaip nurodo vadovai. Kainų skirtumas tarp „Brent“ neatidėliotino pristatymo ir išankstinių sutarčių (6 mėn.) padidėjo iki 4,63 dolerių už barelį ir sparčiai artėja prie 6,34 dolerių maksimumo, kurį matėme 2015 m., bet kol kas nesiekia rekordinio 2008 m. „superreporto“ – 11,03 dolerių už barelį.

Kai reportas taps pakankamai platus, kad pateisintų prekybą, pagrindinė kliūtis bus rasti pakankamai saugyklų – ir kaštų rezervuarų nuomai bei sandorių finansavimui. Naftos tanklaivių kainos po Saudo Arabijos kainų paskelbimo šoktelėjo beveik per naktį, kai kurias kompanijas atbaidydamos nuo atsargų laikymo jūroje. Saudo Arabijos laivybos kompanija taip pat rezervuoja visus laisvus tanklaivius.

Kol sandėliavimo kaštai auga, nes visi bando žaisti tą patį žaidimą, rekordiškai žemos palūkanų normos reiškia, kad finansavimo kaštai pinga. Londono siūloma vienerių metų tarpbankinė palūkanų norma („Libor“) šią savaitę nukrito iki mažiau nei 0,75 proc. – žemiau nei per 2008–2009 m. finansų krizę.

Skolinimosi kaina yra svarbi, nes žaidimui finansuoti kompanijos gali sunaudoti milžiniškas pinigų sumas. Pavyzdžiui, 2016 m. „Shell“ savo reporto prekybai finansuoti skyrė 1 mlrd. dolerių.

Pakilusi sandėliavimo paklausa džiugina didžiausias pasaulio tanklaivių kompanijas, įskaitant „Vopak NV“, „Kinder Morgan Inc.“ ir „Oiltanking GmbH“. Tai taip pat gera žinia laivybos bendrovėms, turinčioms supertanklaivių, tokioms kaip „Frontline Ltd.“ ir „Euronav SA“.

„Naftos kreivė perėjo į reportą, skatindama naftos prekeivius ir didžiąsias kompanijas ieškoti sandėliavimo galimybių, – teigia Robertas Hvide'as Macleodas, „Frontline Management“, valdančios vienos didžiausių pasaulyje tanklaivių kompanijos laivyną, generalinis direktorius. – Kiek iš tikrųjų nuveikta, pamatysime artimiausiomis dienomis.“