Jeigu naftos kainos nesugebės atsigauti ir išliks ties perpus mažesniu lygiu nei tas, kuris būtinas biudžetui subalansuoti, šalies ekonomika – ir kronprinco didžiulės ambicijos ją reformuoti, – gali būti tapti viena iš didžiausių aukų. Energetikos sektorius sudaro apie 80 proc. karalystės eksporto ir du trečdalius šalies fiskalinių pajamų.

Jeigu „Brent“ rūšies nafta išliks teis 35 doleriais už barelį nepakoregavus išlaidų, Saudo Arabija 2020 metais fiksuos beveik 15 proc. ekonominio našumo deficitą, tuo tarpu grynosios užsienio valiutos atsargos gali išsekti per maždaug penkerius metus, nebent šalis naudotųsi kitais finansavimo šaltiniais, teigia Abu Dabio komercinis bankas. „Goldman Sachs Group Inc.“ prognozėmis, šiais metais šalies fiskalinis deficitas sieks beveik 12 procentų.

Saudo Arabijos sukaupė dideles atsargas, kurios leis išgyventi gana ilgą žemų kainų laikotarpį, bet toks scenarijus gali turėti savo kainą, – sakė Tarekas Fadlallahas, Dubajuje veikiančios „Nomura Asset Management“ Artimųjų Rytų padalinio vadovas. – Toji kaina – pinigai, kurie, kitu atveju, būtų panaudoti ekonomikai diversifikuoti.“

Naftos rinkos pirmadienį smuko smarkiausiai nuo 1991 metų Persijos įlankos karo, po to, kai Naftą eksportuojančių valstybių organizacijos sąjungininkų OPEC+ aljanso skilimas sukiršino Saudo Arabiją su Rusija, kuri atsisakė dar vieno gamybos mažinimo raundo žaliavinės naftos kainoms paremti.

Pasaulinė „Brent“ rūšies nafta susigrąžino dalį nuostolių po didžiausio nuosmukio per tris dešimtmečius, ir antradienį jos barelis kainavo apie 37 JAV dolerius. „Bank of America Global Research“ ir „Goldman Sachs“ prognozėmis, šios rūšies nafta gali atpigti iki 20 JAV dolerių už barelį.

Vis dar neatsigaunanti nuo prieš šešerius metus fiksuotos didelės naftos kainų griūties, karalystė į akistatą su Rusija stoja pasitelkusi kiek sustiprintą ekonominės apsaugos mechanizmą, tačiau neprilygstantį Rusijos apsaugai. Saudo Arabijos centrinio banko grynieji užsienio valiutos rezervai sumažėjo maždaug trečdaliu nuo jų 2014 metų lygio. Vyriausybė yra užsibrėžusi šįmet pasiekti 6,4 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) fiskalinį deficito rodiklį, su sąlyga, kad „Brent“ rūšies nafta vidutiniškai kainuos apie 65 dolerius už barelį. Tam, kad šalis subalansuotų šių metų biudžetą, būtina, kad naftos kainos priartėtų prie 84 dolerių už barelį.

Saudo Arabija
Foto: Scanpix


Stiprus sukrėtimas naftos rinkoje tuo metu, kai plintantis naujojo koronaviruso protrūkis kerta pasaulinei energijos paklausai, gali pakoreguoti Saudo Arabijos ekonominius skaičiavimus. Rinka jau paskelbė savo sprendimą, – pirmadienį Saudo Arabijos obligacijos bei akcijos smarkiai smuko, o rialo išankstiniai sandoriai pakilo keturgubai.

Ką sako mūsų ekonomistai...

„Jeigu naftos kainos išliks žemos, Saudo Arabijos ekonomikos augimas sulėtės, biudžeto deficitas išaugs, atsargos sumažės, o skola padidės. Bet būtų pražūtinga, jeigu naftos kainos nukristų iki 20 JAV dolerių už barelį ir išliktų ties tokiu lygiu keletą metų, nes tuomet galiausiai nukentėtų Saudo rialo susiejimas su JAV doleriu.“ – Ziadas Daoudas

„Akivaizdu, rinka į savo kainą įskaičiuoja smarkiai pablogėjusią situaciją kreditų sektoriuje, – sakė Abdulas Adiras Hussainas, „Arqaam Capital“ (Dubajus) fiksuotų pajamų aktyvų valdymo skyriaus vadovas. – Trumpalaikėje perspektyvoje Saudo Arabija turi pakankamai apsaugos mechanizmų išgyventi šį laikotarpį. Bet kuo ilgiau jis užsitęs, tuo svarbesnių klausimų iškils.“

Karalystės obligacijos buvo vieni iš aktyvų, kurie pirmadienį regione nukentėjo labiausiai, vertybiniai popieriai su trukme iki 2029 ir 2049 metų ruošiasi didžiausiam nuosmukiui nuo išleidimo datos. „Saudi Aramco“ akcijų nuosmukis buvo maksimaliai leistinas ir skaudžiai atsiliepė vyriausybės nustatytai valstybinės naftos bendrovės 2 trln. dolerių rinkos vertei.

„Reiktų dar luktelėti keleto buferių ir išsiaiškinti, kaip situacija plėtosis naftos rinkoje ir kaip reaguos Rusija, – sakė Monica Malik, Abu Dabio komercinio banko vyriausioji ekonomistė. – Tačiau šiuo metu šie buferiai yra silpnesni nei jie buvo 2014 metais. Jeigu naftos karas tęsis ir naftos kainos išliks prislopintos, Saudo Arabijai teks mažinti išlaidas ir vėl skelbti griežto taupymo priemones.

Sumaištis, sukelta nesutarimų su Rusija, verčia Saudo Arabiją priimti nelengvus sprendimus. Jeigu bus nuspręsta užsiimti laukimo poziciją, griežtas taupymas būtų sudėtingas iššūkis šaliai, kurios piliečiai yra įpratę prie šalpos išmokų, valstybinių subsidijų ir saugių valstybinių darbo vietų.

Aramco


Rusija, priešingai, buvo linkusi pasitraukti iš derybų su OPEC, idant pakenktų JAV konkurentams, nes nuo tada, kai centrinis bankas atgaivino savo tarptautines atsargas iki aukščiausio lygio nuo 2008 metų rugpjūčio, ji yra atsparesnė žemesnėms kainoms. Rusijoje yra plaukiojantis valiutos režimas – priešingai nei Saudo Arabijoje, – ir ji gali palaikyti savo biudžetą gaudama ir mažesnes pajamas iš naftos.

Atsižvelgiant į tai, kiek yra svarbios valstybės išlaidos projektams bei gerovei, Saudo Arabijos „vidaus politikos jautrumas ekonominiam stresui yra daug didesnis nei Rusijos“, teigia Hasnainas Malikas, Dubajuje įsikūrusios įmonės „Tellimer“ kapitalo strategijos skyriaus vadovas.

„Abi pusės turi pakankamai finansinių pajėgumų ir kelia ganėtinai skirtingus tikslus, kad išlaikytų naftos kainų karą kurį laiką – veikiau kelis ketvirčius nei mėnesius, – sakė H. Malikas. – Bet toks staigus naftos kainų nuosmukis, 35 proc. per savaitę, gali iš tiesų sutrumpinti tokį karą.“

Pavojus iškilo ir kronprinco inicijuotam didžiausios pasaulio naftos eksportuotojos ekonomikos pertvarkymo planui, kuriuo raginama sumažinti priklausomybę nuo žaliavinės naftos ir kurti naujas pramones, tokias kaip kalnakasyba, turizmas bei pramogos.

Bet nepaisant peržiūrėtų procedūrų ir sušvelninto biurokratinio mechanizmo, pareigūnai nesugeba susigrąžinti tiesiogines užsienio investicijas iki lygio, kokį karalystė buvo pasiekusi prieš dešimtmetį, kai jis buvo maždaug aštuonis kartus aukštesnis nei dabar.

Siekdama sušvelninti spaudimą savo finansams, Saudo Arabija gali išlošti laiko, atsigręždama į skolos vertybinių popierių rinką. Mažiau nei prieš du mėnesius ji išplatino 5 mlrd. dolerių vertės skolos vertybinių popierių emisiją, – tai tik dalis valstybės plano, kuriuo tikimasi užlopyti biudžeto deficitą parduodant apie 32 mlrd. dolerių vietos valiutos ir tarptautinių skolos vertybinių popierių per metus.

Vyriausybei susiduriant su biudžeto deficitu net esant aukštesnėms naftos kainoms, Saudo Arabijai labai svarbu turėti valiutos atsargų, kurios leistų palaipsniui koreguoti fiskalinę politiką, teigia Persijos įlankos specialistas iš Londono ekonomikos mokyklos (LEM) Steffenas Hertogas.

„Kainų karas sutrumpins jos kelią link tokio tikslo, galimai priversdamas imtis spartesnių ir skausmingesnių korekcijų, – sakė jis. – Saudo Arabija turi didesnių fiskalinių bei valiutos rezervų, ir ji kurį laiką gali atremti žemas kainas, bet jos vadinamieji amortizatoriai, atsargos nenumatytiems atvejams, yra beveik trečdaliu mažesnės nei per pastarąją naftos kainų griūtį 2014 metais, tad užsitęsęs kainų karas padarytų daug žalos.“