Ekonominių neramumų galimybė buvo išbandyta 2016 metais, kai Maskva įvedė plataus masto apribojimus prekybai po to, kai Turkijos karinių oro pajėgų naikintuvai numušė Rusijos karo lėktuvą Sirijoje. Kilus nesantaikai, Turkijoje buvo prarasta nemažai darbo vietų, padidėjo prekybos deficitas, o Rusijoje paspartėjo infliacija. Pagerėjus abišaliams santykiams, paskutinius apribojimus V. Putinas atšaukė 2018 metais.

Šį kartą ant kortos gali būti pastatyta daug daugiau, nes pastarasis aljansas sustiprino ekonominius ryšius. Rusija atnaujino savo, kaip antros didžiausios Turkijos prekybos partnerės, statusą, – verslui atsigavus nuo paskutinio vaido laikų, bendroji apyvarta pasiekė apie 26 mlrd. JAV dolerių.

Abu lyderiai šią savaitę susitinka deryboms, kuriomis mėgins prigesinti atsiradusią įtampą. Žemiau nurodomos galimos rizikos tuo atveju, jei santykiai pablogėtų.

Turkija yra tik septinta pagal dydį Rusijos prekybos partnerė, bet Maskva stato 20 mlrd. dolerių vertės atominę jėgainę savo pietinei kaimynei, o šių metų sausį atidarė antrą dujotiekį Juodosios jūros dugnu. Be to, Turkija pernai už 2,5 mlrd. dolerių iš Rusijos įsigijo oro gynybos sistemą ir išreiškė susidomėjimą įsigyti daugiau.

Šalies turizmo pramonė, pagrindinis labai svarbių pajamų užsienio valiuta šaltinis, priklauso nuo Rusijos, jai tenka apie 16 proc. užsienio keliautojų per metus, tad 2016 metais įvestas draudimas skrydžiams šaliai kirto skausmingai. Sumažėjus pajamoms iš turizmo pramonės, R. T. Erdoganas buvo priverstas įdėti nemažai pastangų, kad V. Putino sankcijos turizmui būtų atšauktos.

Turkijos ūkininkai patyrė didžiausių nuostolių dėl pastarojo prekybos konflikto, kai V. Putinas įvedė draudimą įvežti kai kurias daržovių bei vaisių rūšis iš Turkijos, taip tikėdamasis padėti vietos verslovėms investuoti į maisto gamybą. Per patį konflikto įkarštį Rusijos valstybinė televizija transliavo, kaip buldozeriais buvo traiškomi pomidorai iš Turkijos. Draudimas vaisiams buvo atšauktas 2018 metų gegužę. Nuo tada pardavimai atsigavo, bet negrįžo į lygį, koks buvo iki 2016 metų.

Vladimiras Putinas ir Recepas Tayyipas Erdoganas
Foto: AP / Scanpix


Turkija yra didžiausia Rusijos kviečių rinka, ir eksporto apimtys šoktelėjo iki rekordinių aukštumų per pastaruosius dvejus metus, ir galbūt dėl to Maskva tampa itin pažeidžiama dabar, susidarius naujai aklavietei. 2016 metais R. T. Erdoganas į V. Putino apribojimus maistui sureagavo uždrausdamas kviečių iš Rusijos pirkimus, bet toji strategija kėlė rizikų ir Turkijai, didžiausiai pasaulyje kviečių eksportuotojai ir vienai iš didžiausių duonos vartotojų vienam gyventojui.

Kita sritis, kur Rusija daug investuoja į prekybinius santykius su Turkija, yra dujų rinka. Dujų milžinė „Gazprom PJSC“ šių metų sausį atidarė „TurkStream“ gamtinių dujų vamzdyną Juodosios jūros dugnu, tikėdamasi padidinti savo rinkos dalį Turkijoje ir sumažinti Rusijos priklausomybę nuo Ukrainos, kaip tranzitinio maršruto.

Tokiomis aplinkybėmis didelis Turkijos prekybos deficitas ir augantis nedarbas įstūmė šalį į silpnesnę poziciją lyginant su Rusija. Šiuo metu daugiau nei trylika procentų turkų yra be darbo, kai tuo tarpu prieš paskutinį konfliktą šis rodiklis siekė kiek daugiau nei 10 procentų.

V. Putinas, priešingai, pastaruosius kelerius metus skyrė tam, kad sukauptų dalį didžiausių užsienio valiutos atsargų pasaulyje ir sumažintų išlaidas, ir pasiektų, kad Rusija taptų atsparesnė išorės grėsmėms.