Kai 2021 m. Didžioji Britanija pasitrauks iš bloko reguliavimo orbitos, „Herald Motor Co.“ įkūrėjui gali tekti mokėti tą patį mokestį du kartus.
„Jei Jungtinėje Karalystėje turėsime kitą sistemą, teks suploti dar 120 000 svarų“, – skundžiasi M. Ashmeadas. Tai gali siekti 10 proc. patronuojančios įmonės „Encocam Ltd.“ metinio pelno. „Gana nemenka suma, o ją mokėti tenka iš savo uždarbio.“
M. Ashmeado nerimu dalijasi daugelis britų gamintojų: tris dešimtmečius vargę, kad atitiktų ES taisykles ir procedūras, dabar, kai Boriso Johnsono vyriausybė ryžosi pasitraukti iš bloko, jie susiduria su papildomais kaštais ir nežinomybe. Nors JK vyriausybė laisvę nukrypti nuo ES taisyklių nurodo kaip vieną pagrindinių pasitraukimo pranašumų, verslas tvirtina šia nauda abejojantis.
Kompanijoms, norinčioms pardavinėti savo gaminius tiek Didžiojoje Britanijoje, tiek ES, kyla pavojus, kad nuo 2021 m. joms teks gauti sertifikatus dviejose atskirose reguliavimo sistemose, nes JK atsisako po „Brexit“ automatiškai priimti bloko taisykles. B. Johnsonas ir jo komanda atmetė vadinamąjį reguliavimo suderinimą, teigdami, kad pati „Brexit“ esmė buvo perimti įstatymų kontrolę į savo rankas.
Gyvybiškai svarbi rinka
„Man tai atrodo absurdiška, – sako Davidas Smithas, Kente įsikūrusio laboratorinės įrangos gamintojo „Specac Ltd.“ generalinis direktorius. – Tik apsunkinsime sau gyvenimą, kad ir toliau galėtume daryti tai, ką darėme anksčiau.“
D. Smitho įmonė, kurioje dirba apie 80 žmonių ir kurios metinė apyvarta siekia 13 milijonų svarų sterlingų, 20 proc. savo produkcijos eksportuoja į ES. Jis tvirtina, kad „suvirškins“ bet kokius papildomus mokesčius – tačiau spėja, jog jie atbaidys kitas įmones nuo prekybos su bloku.
Kitos bendrovės svarstytų galimybę apskritai atsisakyti JK rinkos, jei dėl „Brexit“ padidėtų reguliavimo našta. Oksfordšyre įsikūręs medicinos prietaisų gamintojas „EMS Physio“, kuris 80 proc. savo produkcijos parduoda likusiam pasauliui, tvirtina, kad pasvertų galimybę tęsti gamybą Jungtinėje Karalystėje, bet gaminius pardavinėti svetur.
„Reguliavimo suderinamumas mums turės didelės reikšmės, – teigia bendrovės generalinis direktorius Jamesas Greenhamas. – O dar svarbiau, kokie reglamentai bus priimti Jungtinėje Karalystėje, kaip mes turėsime prisitaikyti prie šių naujų taisyklių ir kiek už jas mokėsime.“
JK prekybos derybose su ES siekia susitarti dėl abipusio taisyklių ir testavimo pripažinimo: šis klausimas bus aptariamas šį mėnesį paskelbtuose abiejų šalių derybų mandatuose. Didžioji Britanija tikisi, kad tose srityse, kur britiškos taisyklės ir procedūros išliks panašios, ES pripažins jas lygiavertėmis – tai bent jau sumažintų papildomas biurokratines kliūtis verslui.
„Apgailestaujame“
„Tai tikriausiai pasiekiama, tačiau tai ne tas pats, ką turime dabar“, – teigia nepriklausoma prekybos patarėja ir buvusi Australijos prekybos derybininkė Namali Mackay. Ji sako, kad kompanijos vis tiek patirs papildomų išlaidų, susijusių su dokumentų tvarkymu, tačiau našta bus mažesnė.
„Pasiūlymas gali nepraeiti nebent tuo atveju, jei bus naudojamas kaip svertas derybose, – teigia N. Mackay. – Tarkim, ES gali pareikšti: „Apgailestaujame, bet jei jūs nenorite nusileisti dėl žuvies, mes nenusileisime dėl abipusio taisyklių pripažinimo.“
Net ir sudarius patį palankiausią prekybos su ES susitarimą, JK vyriausybė prognozuoja, kad norint ir toliau išlaikyti sklandžią JK ir ES prekybą, per metus teks užpildyti 200 milijonų papildomų muitinės formų. Jungtinė Karalystė apie 54 proc. savo prekių importuoja iš Europos Sąjungos – ir maždaug tiek pat eksportuoja į ES. Deklaracijos formos, kainuojančios 32,50 svarų sterlingų už vienetą, eksportuotojams ir importuotojams atsieis papildomus 6,5 milijardo svarų sterlingų per metus.
Tose srityse, kur Didžioji Britanija yra linkusi nukrypti nuo ES taisyklių, JK vyriausybė mato galimybių. Davidas Frostas, vyriausiasis Didžiosios Britanijos „Brexit“ derybininkas, šio mėnesio kalboje pareiškė, kad bet kokią trumpalaikę žalą dėl prekybos trinties, kurią sukelia pasitraukimas iš bloko, galiausiai atsvers ilgalaikė nauda, kurią lems reguliavimo skirtumai.
Tačiau kol kas verslas vertina tiesioginį poveikį prekybai su Europos Sąjunga.
„Turime pasiekti šių metų pabaigą ir vis dar pajėgti eksportuoti“, – teigia Christopheris Greenough, Šrusberyje įsikūrusio metalo dalių gamintojo „SDE Technology“ komercijos direktorius. Šiuo metu 10 proc. bendrovės gaminių parduodama Vokietijoje. „Būtų labai kvaila pakeisti taisykles, jei tai reikštų, kad nebegalėsime siųsti savo prekių į ES.“
