Galiojant neigiamoms palūkanų normoms ir tebesitęsiant aktyvų pirkimams, erdvė papildomai finansinei paramai smarkiai limituota. Tokia situacija verčia Frankfurto politikos formuotojus dar įtaigiau skatinti vyriausybes, pavyzdžiui, Vokietijos, imtis tolesnių didelio masto ekonomikos augimą skatinančių priemonių.
„ECB nėra visiškai išsėmusi savo priemones, bet jau artėja prie to, – „Bloomberg Television“ sakė Anna Titarevea, „UBS Group AG“ ekonomistė.
Pagaliau ECB galbūt tiesiog negali sau leisti laukti fiskalinės pagalbos, tuo atveju, jeigu liga, kuri jau infekavo per 80 000 žmonių viso pasaulio mastu ir pareikalavo beveik 3000 gyvybių, peraugtų į pasaulinę pandemiją, – o recesija, kol kas apsiribodama gamybos sektoriais, apimtų daugelį kitų ekonomikos sričių.
Toks scenarijus sausį nuskambėjusį ECB vadovės Christinos Lagarde perspėjimą nemanyti, jog politika veikia autopilotu ir nekis artimiausioje ateityje, daro vis labiau pranašišku. Praėjus vos mėnesiui po jos kalbos Davose, problema, kuri atrodė kažkur toli, Kinijoje, dabar grėsmingai priartėjo, ypač po didelio protrūkio Italijoje.
Koronaviruso protrūkio poveikiui tampant vis labiau apčiuopiamam, žemiau pateikiami keletas variantų Ch. Lagarde ir jos kolegų dėmesiui.
Skambinti Berlynui
ECB pareigūnai galbūt galėtų pirmiausia paskambinti Berlyno ir kitoms 19 narių euro zonos šalių vyriausybėms ir paraginti skirti biudžeto išlaidų tas iš jų, kurios gali sau tai leisti. Jie galėtų argumentuoti, jog mokesčių lengvatos ir valstybės investicijos gali būti veiksmingesnės nei pinigų politika, vykdoma siekiant skatinti vartojimą ir kompensuoti silpną eksportą.
Nuraminti žodžiais
Politikos formuotojai gali paieškoti atitinkamų žodžių, visų pirma mėgindami sustiprinti pasitikėjimą, pažadėdami atidžiai stebėti ekonominę situaciją ir parengti atitinkamas priemones konkrečioms iškilusioms problemoms spręsti.
2014 metais, prieš pradėdamas kitais metais kiekybinio palengvinimo (quantitative easing, QE) programą, ECB buvo parengęs nenumatytų atvejų sąrašą. Tokia taktika padeda patikinti įmones ir investuotojus, esą pareigūnai gerai išmano jų problemas ir laimi laiko, kad įsitikintų, ar krizė neslūgsta savaime.
Dar vienas mažinimas
ECB tvirtina galintis, jeigu prireiktų, toliau mažinti indėlių palūkanų normas, ir vyriausias ekonomistas Philipas Lane‘as nemato jokių kliūčių tam, net po daugiau nei pusę dešimtmečio trukusių neigiamų skolinimosi išlaidų. „Rabobank“ ekonomistai pažymi, kad kai rugsėjį jis sumažino palūkanų normą iki -0,5 proc., išimtys, taikomos kai kurioms indėlių rūšims, netiesiogiai atvėrė erdvės tolesniam mažinimui, ir finansinės rinkos jau nusitekusios dar vienam palūkanų normų mažinimui 2021 metais.
Daugiau QE
Nors aktyvesnis kiekybinis palengvinimas galbūt būtų mažiau toksiškas politiniu požiūriu, toks scenarijus vis dar kelia poleminių nuomonių tarp pinigų politikos tradicionalistų, tokių kaip „Bundesbank“ vadovas Jensas Weidmannas.
Dabartinė programa, pagal kurią ECB įsigyja vertybinių popierių už 20 mlrd. eurų per mėnesį, numatyta iki 2021 metų, nors oficiali jos nutraukimo data nėra nurodyta. Mėnesinių pirkimų didinimas arba programos pratęsimas galėtų išbandyti paties ECB įvestą taisyklę siekiant išvengti piniginio finansavimo: jog ECB negali įsigyti daugiau nei trečdalį kiekvienos vyriausybės skolos.
Kaip sekasi pareigūnams pritaikyti QE, galiausiai priklausys nuo to, koks smūgis bus smogtas ekonomikai. Pavyzdžiui, vyriausybės obligacijų pajamingumo padidėjimas, atspindintis abejones dėl vyriausybių gebėjimo pažaboti krizę, gali priversti inicijuoti papildomus vyriausybinių obligacijų pirkimus. Jeigu įmonės veiklos finansavimas yra problema, vienas iš variantų yra įsigyti daugiau korporatyvinės skolos. ECB galbūt net gali apsvarstyti naujus aktyvus, tokius kaip banko obligacijos, arba pasisemti idėjų iš Japonijos centinio banko strategijos ir įsigyti akcijų.
Likvidumo priemonės
Mažiau kontroversiškas būdas būtų tiesiog įlieti į finansinę sistemą pinigų, norint išvengti finansavimo įtampų. Vis dėlto turint jau apie 1,7 trln. eurų perteklinio likvidumo sistemoje ir bankams galint išgauti iš ECB nelimituotą kiekį trumpalaikio likvidumo lėšų, paklausos gali trūkti.
Kitu atveju, Valdytojų taryba gali pasiūlyti savo ilgalaikes paskolas patrauklesnėmis sąlygomis, pailginti mokėjimo terminą nuo šiuo metu galiojančių trejų metų arba pasiūlyti daugiau operacijų po 2021 metų kovo, kai yra numatyta paskutinė tikslinė ilgesnės trukmės refinansavimo operacija, vadinamoji TLTRO. Jeigu bankų prieiga prie valiutų, išskyrus eurus, būtų sutrikdyta, ECB galėtų prisiminti apsikeitimo sandorių linijas su centriniais bankais, įskaitant Anglijos centrinį banką, Šveicarijos nacionalinį banką, JAV Federalinį atsargų banką bei Kinijos liaudies banką.
