Sklype, dengiančiame plotą, prilygstantį maždaug 100 futbolo aikščių, anksčiau stovėjo viena iš didžiausių žemyne saulės baterijų gamyklų. Kai čia lankėmės pernai spalį, už metalinių struktūrų stūksojo medinės dėžės, prikrautos nereikalingos įrangos, – ji užleis vietą automobilių baterijų gamybos įrangai. Riaumojantys buldozeriai vagojo greta esantį sklypą, ruošdami dirvą naujo pastato statyboms.

2 mlrd. JAV dolerių vertės projektas – vienas iš maždaug pustuzinio baterijų gamyklų, statomų vien Vokietijoje, – kelia susirūpinimą Europos politikos formuotojams, kurie žūtbūt siekia užtikrinti, kad jų automobilių pramonė neprarastų konkurencingumo perėjimo prie elektromobilių procese. EV pardavimai Europoje nuo 2019 iki 2030 metų turėtų šoktelėti nuo vos pusės milijono iki 7,7 milijono, rodo „BloombergNEF“ prognozės. Šie automobiliai daugiausia bus įkraunami Azijos gamybos baterijomis, tokių gamintojų kaip CATL, jeigu Europos bendrovės tam nepasipriešins ir nesukurs vietos tiekimo grandinės.

Elektromobiliai ir ekologiškas transportas yra Europos Sąjungos „Žaliojo susitarimo“ – per 1 trln. eurų vertės EK politikos iniciatyvos, kuria siekiama iki 2050 metų pereiti prie klimatui neutralios ekonomikos, – ašis. Pagal planą numatyta pakeisti dideles jėgaines mažesniais, lokalesniais, atsinaujinančiais energijos šaltiniais , kartu eliminuojant autobusų, automobilių bei sunkvežimių vidaus degimo variklius. Pernelyg ilgai kliovęsi nešvariu dyzelinu, Europos politikai bei „Volkswagen“, „Daimler“ ir BMW vadovai žada sukurti ekologiškesnę tiekimo grandinę visoms minėtoms transporto priemonėms.

„Jeigu leisime Kinijai įsiviešpatauti baterijų pasaulyje, tuomet prarasime pozicijas elektromobilių rinkos šerdyje, – sakė Vokietijos ekonomikos ministro pavaduotojas Thomas Bareissas. – Nesu tikras, kad toks variantas mūsų automobilių pramonei būtų geriausias.“

Europa turi tik margaspalvę smulkių baterijų rinkos dalyvių grupę. Didžiausias svoris Europoje pagamintų elektromobilių rinkoje tenka Azijai – Kinija, Korėja ir Japonija sudaro per 80 proc. pasaulinės EV baterijų gamybos, o tokios įmonės kaip CATL, „LG Chem“ ir „Samsung SDI“ kontroliuoja didžiausias Europos baterijų gamyklas.

Siekdama pakeisti tokią tendenciją, Europos Komisija (EK) sukūrė „Battery Alliance“ iniciatyvą. Pernai gruodį ji pritarė 3,2 mlrd. eurų vertės paramai, skiriamai patvirtintiems arba šiuo metu tvirtinamiems 17 bendrovių – įskaitant tokių įmonių kaip BASF, BMW ir „Fortum“- projektams. Tokia priemone norima paskatinti didesnes investicijos į šių bei kitų Europos bendrovių gamyklas.
Elektromobilis

Nacionalinės vyriausybės taip pat įsipareigoja skirti dideles sumas plečiant baterijų rinką, ypač Vokietijoje. Vasario pradžioje šalies ekonomikos ministras Peteris Altmaieris paskelbė apie 5 mlrd. eurų vertės baterijos elementų projektą, vykdomą Vokietijoje ir Prancūzijoje. P. Altmaieris yra vienas iš aktyviausių vietos baterijų sektoriaus kūrimo šalininkų. Ministro įsivaizdavimu, šiuo projektu bus siekiama sukurti geriausias ir tvariausias baterijas Vokietijoje ir visoje Europoje“.

Nėra kito varianto, sakė jis, jeigu šalies automobilių gamintojai nori šioje sferoje pasiekti pažangos.

Europos rinkos dalyviai, įskaitant Belgijos medžiagų technologijų bendrovę „Umicore“ ir Vokietijos chemijos pramonės įmonę BASF SE, gamina baterijų medžiagą – nuo katalizatorių iki katodų. Bet pagrindinių ingredientų, tokių kaip litis, gavybos apimtys nedidelės, be to, nėra pajėgumų paversti tuos išteklius aukštos kokybės transporto priemonių baterijomis. Siekis priartinti litį ir kitas medžiagas prie gamybos linijos iš dalies skatina tokias pastangas. „Ličio hidroksidas sunkiai transportuojamas, – sako Andreasas Scherris iš „AMG Advanced Metallurgical Group NV“. – Prasta mintis laikyti jį šešias savaites maiše laivo triume– tokios sąlygos kenkia jo kokybei.“

Griežtos aplinkosaugos taisyklės ir visuomenės priešinimasis idėjai plėsti kasyklas gali sulėtinti judėjimą šia kryptimi. Žemių savininkai ir aplinkosaugininkai baiminasi dėl galimų išmetamųjų emisijų ir taršos. Suomijos kasybos bendrovė „Keliber Oy“ pernai lapkritį atidėjo savo planuotą pradinį viešąjį akcijų platinimą (IPO) ir ličio kasyklos statybas, pasipylus skundams dėl jos aplinkos taršos leidimo.

Kai kurios šalys juda toliau šia kryptimi. Europos Komisijos (EK) rodoma parama baterijų metalų kasybai paskatino Dietrichą Wankę iškeisti savo karjerą Australijos kasybos pramonėje į žalias Lavanto kalvas Volfsberge, Austrijoje. D. Wanke vadovauja „European Lithium“, kasybos pramonės startuoliui, siekiančiam tapti baterijoms naudojamų žaliavų tiekėju. Įmonė dirba apleistame bandymams naudojamame tunelyje Austrijoje, kur šalies geologai, devintajame dešimtmetyje ieškoję urano, rado ličio.

„Mums nepavyks pagaminti absoliučiai pigiausios medžiagos. Pagal Europos įstatymus bei aplinkosaugos standartus, tai yra akivaizdžiai Europoje iškasama žaliava, – sakė D. Wanke. – Ji turi būti vertinama kaip unikalus produktas, prisidedantis prie anglies dvideginio kiekio mažinimo Europoje.“

Volfsbergo projektas yra tradicinė kalnakasyba, su visais su ja susijusiais aplinkos apsaugos padariniais. Kitas startuolis, kasybos įmonė „Vulcan Energy Resources Ltd.“, gamins medžiagą be CO2 emisijų, papildydama egzistuojančias geotermines jėgaines, naudojančias požeminius rezervuarus pietinėje Vokietijoje, ličio gavybos įranga. Šis metodas panašus į tą, kurį tyrinėja Warreno Buffetto „Berkshire Hathaway Inc.“ Kalifornijos Soltono ežere. „Kaip prognozuoja ekspertai, apie 2028 metus vien Europai reikės ličio daugiau nei šiandien jo pagaminama visame pasaulyje“, – sako „Vulcan Energy“ vykdomasis direktorius Francis Wedinas.

Vis dėlto kol kas atrodo, kad šia kryptimi judama per lėtai, ir kiek vėluojama. „Europos gamintojai vilkina, – sako Jose Lazuenas, „Roskill“ vyresnysis automobilių analitikas. – Azijos šalių gamintojai pozicijas Europoje užsiėmė jau prieš dvejus ar trejus metus, nes suprato: europiečiams reikės baterijų.“

Kol kiti diskutuoja, kinai negaišta laiko ir aktyviai kuria pajėgumus Arnštate, pasiruošę stoti į dar vieną kovą dėl švarios energetikos. „Mūšio lauku“ tapo buvusi saulės baterijų gamykla, – dviem ankstesniems jos savininkams iš Vokietijos nepavyko konkuruoti su kinų siūlomomis žemomis kainomis. Pasak Vokietijos ekonomikos ministro pavaduotojo Th. Bareisso, „dabar svarbiausia išlikti žaidime ir dalyvauti svarbių technologijų kūrimo procese.“