Vokiečių verslininkas ką tik įsivedė internetą naujoje darbo vietoje, bet savo vaizduotėje jau matė būsimą gyvasties pilną „Golden Scent“ būstinę – šią Dubajaus elektroninės prekybos bendrovę jis įkūrė drauge su bičiuliu iš Saudo Arabijos prieš penkerius metus. Kitas žingsnis buvo perkelti darbuotojus iš Dubajaus ir pasisamdyti daugiau personalo Saudo Arabijos sostinėje.
„Jeigu nori išgarsėti Artimuosiuose Rytuose, turi įkelti koją į Saudo Arabiją – tai neginčijamas faktas, – kalbėjo jis. – Galbūt po šešių mėnesių mes čia įsitvirtinsime, ir veiksime visu pajėgumu.“
Startuolių Rijade daugėja, ir tokia tendencija atspindi nedeklaruojamą konkurenciją tarp dviejų Persijos įlankos valstybių, kuri šiais metais greičiausiai dar sustiprės, – tokios lenktynės, manoma, perrikiuos regiono, siekiančio sumažinti savo priklausomybę nuo naftos, ekonomiką.
Dubajus šiemet laukia svarbaus renginio – šešis mėnesius truksiančios pasaulinės parodos „EXPO 2020“ , pasaulinių inovacijų ekspozicijos, kuri, manoma, pritrauks apie 25 milijonus lankytojų, ir pareikalaus iš šalies milijardų dolerių investicijų į infrastruktūrą. Šie metai žada būti įsimintini ir Saudo Arabijai, kuri perima pirmininkavimą Didžiojo dvidešimtuko (G-20) pažangiausių ekonomikų klubui ir kuri planuoja visą seriją renginių, kuriais tikisi dar labiau paskatinti savo itin sparčias transformacijas.
Dar visiškai neseniai Dubajus buvo tinkama vieta tokiems Artimųjų Rytų startuoliams kaip „Golden Scent“, kuri parduoda kvepalus ir grožio produktus. Ryškus žvilgantis Jungtinių Arabų Emyratų miestas išgarsėjo kaip laisvas, ribojimų nesukaustytas verslo centras regione, supančiotame biurokratijos varžtų.
Netgi bendrovės, susitelkusios į daug didesnę Saudo Arabijos rinką, stengiasi įsitvirtinti Dubajuje, atbaidytos ribojamųjų investavimo taisyklių ar religingų po miestą klajojančių policininkų, įkyriai drausminančių moteris, kad šios prisidengtų.
Tačiau kronprincas Mohammedas bin Salmanas permodeliuoja Saudo Arabiją, ir ši pradeda keistis. Vos per kelerius metus islamo karalystė pirmą kartą atsivėrė turistams, drastiškai sušvelnino apribojimus moterims, atgaivino kino teatrus ir pasitelkė įvairiausius būdus pritraukti šalies svečius – viliodama pasaulinės klasės šefais, koncertais, sporto renginiais.
Sklinda net gandai, esą gali būti sušvelnintas ilgalaikis alkoholio draudimas, Saudo Arabijai siekiant susigrąžinti verslą, kurį ji jau daugelį metų yra perleidusi kitoms Persijos įlankos valstybėms.
Niekas negali paneigti, kad šalies laukia dar ilgas kelias. Saudo Arabijos transformacija sutampa su spaudimu politiniams disidentams – kurie, beje, kiek toleruojami JAE. Kai kurių investuotojų akyse šalis suteršė savo reputaciją vykdydama užsienio politiką, kuri, valdant princui Mohamedui, yra agresyvesnė ir neprognozuojama. 2018 metais įvykdyta „Washington Post“ žurnalisto Jamalo Khashoggio žmogžudystė smogė rimtą smūgį Saudo Arabijos reputacijai, nuo kurio šalis vis dar negali atsigauti.
O kasdienių sunkumų vis dar yra. Užsienio darbuotojai Saudo Arabijoje turi prašyti „išvykimo vizų“ iš darbdavių, kad galėtų išvykti iš šalies, net savaitgaliui. Nors apribojimai pramogoms sušvelninti, su Dubajumi nėra ko ir lyginti, daugelį moterų vis dar atbaido čia galiojantis itin kuklios aprangos kodas.
Bet žmonės atvyksta, ir ne tik Saudo Arabijos verslininkai, grįžtantys namo.
Pernai viena Norvegijos bendrovė, planuojanti įsteigti 90 mln. dolerių vertės lašišų fermą Jungtiniuose Arabų Emyratuose, nusprendė ją kurti Saudo Arabijoje. Emyratų gyventojai šiuo metu suvartoja lašišų daug daugiau, bet Saudo Arabija žada spartaus augimo perspektyvas, nes šalies vyriausybė aktyviai propaguoja žuvį kaip sveikatos mitybos pasirinkimą.
„Michael Page“, tarptautinė įdarbinimo agentūra, pastebi, kad pastaruoju metu padaugėjo įmonių vadovų, ypač nekilnojamojo turto pramonėje, ieškančių perkelti savo verslą į šią šalį, nes Saudo Arabija pristato itin didelio masto projektus, pavyzdžiui, ištisų naujų miestų statybą, kurie gali užtemdyti sensacingus planus, tokius kaip „Burj Khalifa“ dangoraižis, padėjęs Dubajui išgarsinti savo vardą.
„Per pastaruosius aštuoniolika mėnesių pamatėme daug aukšto lygio lyderių nekilnojamojo turto sektoriuje iš įvairių pasaulio kampelių, norinčių dalyvauti itin didelio masto projektuose“, – sakė Timas Watsonas, „Michael Page Middle East“ partneris.
Bahreino sala, tiltu sujungta su Saudo Arabijos Persijos įlankos pakrante, ne vieną dešimtmetį garsėjo kaip saudo arabiečių ir užsienio įmonių vadovų traukos centras – šie mėgdavo savaitgaliui atvykti čia pasižiūrėti kino ar aplankyti koncertą. Dabar, kai tokios pramogos prieinamos ir Saudo Arabijoje, Bahreino ekonomika gali taip pat pajusti tokio posūkio žnybtelėjimą. Jungtiniuose Arabų Emyratuose silpnos naftos kainos ir nuosmukis nekilnojamojo turto sektoriuje paragino valdžią peržiūrėti rezidavimo trukmės šalyje taisykles, siekiant paskatinti didelius iš užsienio atvykusių gyventojų srautus šiuo sudėtingu laikotarpiu likti šalyje ilgiau.
Saudo Arabija buvo viena iš dešimties didžiausią pažangą pasiekusių šalių, rodo atliktas verslo sąlygas vertinantis Pasaulio banko (PB) tyrimas „Doing Business 2020“. Tyrimo duomenimis, dabar čia lengviau įkurti bendrovę, gauti leidimus, užtikrinti, kad sutartys bus įgyvendintos. Užimdama 16-ą vietą, JAE vis dar pirmauja regione, tačiau atotrūkis siaurėja.
„Dubajuje akivaizdžiai nervinamasi dėl Saudo Arabijos atsivėrimo. – sako Steffanas Hertogas, Persijos įlankos specialistas ir docentas iš Londono ekonomikos mokyklos. – Aš nemanau, kad Dubajus greitu laiku praras savo, kaip pagrindinio centro regione, statusą, kai jis taip toli pažengęs.“
„Kita vertus, visiškai tikėtina, kad į Saudo Arabiją sutelktas verslas persikels į Saudo Arabiją, nes socialinis gyvenimas ten išlaisvėjo, biurokratinių suvaržymų sumažėjo“, – pridūrė jis.
Būtent toks yra Maliko Al-Shehabo, vienos iš „Gold Scent“ įkūrėjo Saudo Arabijoje, atvejis. Dar 2014 metais jis drauge su R. Froehlichu mėgino įsteigti įmonę karalystėje, į kurią jie visada žvelgė kaip į savo gimtąją rinką. Bet buvo sudėtinga atrasti investuotojų iš Saudo Arabijos, o šioje šalyje tuomet galiojo itin griežti apribojimai užsienio investicijoms. Dabar šios taisyklės pakeistos, ir atrodo logiška ir prasminga grįžti namo, sakė M. Al-Shehabas.
Pagelbėjo ir socialinės priemonės. M. Al-Shehabas šiuo metu ruošiasi perkraustyti savo šeimą į Rijadą iš Dubajaus.
Iš pradžių princas Mohammedas Dubajų vertino veikiau kaip miestą, iškilusį Saudo Arabijos trūkumų sąskaita, priglaudusį Saudo Arabijos versloves, išstumtas į užsienį.
Jis įsivaizdavo, kad jo inicijuotas futuristinis projektas „Neomas“ – už 500 mlrd. dolerių visiškai nuo nulio statomas miestas Saudo Arabijos šiaurės vakaruose, – taps didesniu pasauliniu centru už Dubajų.
Tačiau kalbėdamas interviu 2017 metais, kronprincas atmetė kalbas apie rungtyniavimą . „Aš nemanau, kad Honkongas pakenkė Singapūrui, ar Singapūras pakenkė Honkongui“, – sakė jis. – Jie kuria stiprią paklausą aplink vienas kitą.“
Iš tiesų daugelis įmonių vadovų mano, kad naujosios Saudo Arabijos iškilimas ir naujosios rinkos, kurias ji atves, galiausiai paskatins augimą jos kaimynėse, palei Persijos įlankos pakrantę išsidėsčiusiose valstybėlėse. Tokios linijos laikosi Dubajaus pareigūnai; pasak jų, transformacijos Saudo Arabijoje naudingos abiem pusėms.
„Tai jums ne istorija apie „arba/arba“, tai istorija apie kombinaciją“, – sakė Fadis Ghandour‘as, Dubajuje įsikūrusios Artimųjų Rytų rizikos kapitalo įmonės „Wamda Capital“ vadovas, – JAE ir Saudo Arabija papildo viena kitą.“
Tiesa, R. Frehlichas, vienas iš „Goldens Scent“ įkūrėjų, pasilieka savo butą Dubajuje. Tačiau tuo pat metu jis ieško vietos apsigyventi ir Rijade.
