Singapūro „Figment Pte“ ketina tai pakeisti, gyventojams pasiūlydamas unikalų žvilgsnį į miesto-valstybės istoriją ir galimybę paragauti vietinės kultūros skonio.
Kompanijos siūlomos rezidencijos yra tradicinės gyvenamosios krautuvėlės (angl. shophouse) – kai kurios pastatytos dar ketvirtajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje – su skirtingomis interjero koncepcijomis. Pavyzdžiui, viename tokiame Mažosios Indijos bendrabutyje, esančiame už 10 minučių kelio automobiliu nuo prekybos rajono „Orchard Road“, maišosi kolonijinė ir orientalistinė dvasia.
Prie įėjimo stovi kolonos, ant kurių puikuojasi dailininko, atskraidinto iš Kinijos Fudziano provincijos, ranka „chinoiserie“ stiliumi ištapyti gyvūnų motyvai; stogą puošia Islamo kultūros įkvėptas karnizas.
Įžengus į namus pasitinka kreidos baltumo sienos ir laiptai. Grindys ir virtuvės sienos išklijuotos anglies juodumo plytelėmis. Svetainėje stovi rotango sofa, apsupta vešlių lapinių augalų: jausmas toks, lyg būtum atsidūręs viename iš Singapūro kolonijinių „juodai baltų“ vasarnamių. Kiekviename miegamajame įrengtas atskiras vonios kambarys ir virtuvėlė.
Kol kiti bendrabučių operatoriai organizuoja palyginti kuklias nuomininkų susidraugavimui skirtas veiklas, pavyzdžiui, savaitgalio barbekiu, „Figment“ siūlo kas antrą mėnesį rengiamas privačias vakarienes, į kurias pakviečiami garsūs Singapūro šefai, kurie vietiniam gatvės maistui suteikia prabangaus „cinkelio“.
Visos šios privilegijos ir instagramo verti interjerai atitinkamai ir kainuoja. Apartamentų kainos vienoje iš „Figment“ gyvenamųjų krautuvėlių prasideda nuo maždaug 1440 dolerių per mėnesį ir gali siekti daugiau nei 4000 dolerių. Net Singapūre, vienoje brangiausių pasaulio nekilnojamojo turto rinkų, už tokią sumą nesunkiai galėtumėte išsinuomoti dviejų ar trijų kambarių butą.
„Figment“ įkūrėjas ir 32 metų generalinis direktorius Fang Wei Low neatsiprašinėja ir tvirtina, kad tai yra būtina strategija, siekiant pralenkti konkurentus perpildytoje Singapūro rinkoje.
„Tai, ką mes siūlome, yra atsakas į rinkos paklausą. Siūlome ištaigingus būstus, nes jiems yra paklausa, – teigia Low. – Jei kažkas nori pigesnio ir kuklesnio varianto, yra daugybė tokių butų. Tiesiog jie nėra mūsų klientai.“
Low įkūrė „Figment“ praėjusių metų gegužės mėnesį. Šiuo metu kompanija jau siūlo 14 tokių bendrabučių – kiekviename po penkerius apartamentus.
Įkvėpimas įkurti „Figment“ gimė po to, kai Low prisijungė prie šeimos nekilnojamojo turto verslo, kurio pagrindinis tikslas buvo supirkinėti gyvenamąsias krautuvėles ir nuomoti jas emigrantams. Niujorko universiteto ir Pensilvanijos universiteto Vartono verslo mokyklos absolventas Low 2015 m. pasitraukė iš korporatyvinio pasaulio po dvejus metus trukusios praktikos „Goldman Sachs Group Inc.“, kur užėmė išvestinių finansinių priemonių analitiko pareigas.
Bendrabučių sektorius Singapūre dar tik pradedamas kurti. Operatorių mieste-valstybėje yra mažiau nei 10, tačiau konkurencija – arši.
Šiuo metu sparčiai auga paklausa tarp emigrantų ir vietinių „tūkstantmečio vaikų“, ieškančių alternatyvių būsto variantų; daugelį vilioja minimali bendrabučio nuomos trukmė – trys mėnesiai, kai tuo tarpu tradicinės nuomos rinkoje minimalus terminas yra vieneri metai. Žmones taip pat traukia galimybė užmegzti pažinčių tinklą per papildomas veiklas, pavyzdžiui, privačius vakarėlius ir sporto renginius.
Taigi rinka jau įgauna pagreitį.
Sausio mėnesį Honkonge įsikūręs „Dash Living“, finansuojamas „Mindworks Ventures“ ir „Clearmind Capital“, įsigijo Singapūro „EasyCity“. „Hmlet“, liepos mėnesį surinkęs 40 mln. dolerių per finansavimo raundą, kuriam vadovavo „Burda Principal Investments“, praėjusią savaitę įsigijo naują nekilnojamojo turto kolekciją Singapūro Tiong Bahru rajone, padidindamas savo kambarių portfelį mieste-valstybėje iki daugiau nei 1000 vienetų.
Plečiantis rinkai, operatoriams tenka siūlyti unikalius ir profesionaliai organizuojamus patyrimus, teigia Kishanas Pillay, Singapūre įsikūrusio „TSMP Law Corp“ partneris. „Visų pirma, tai neturėtų būti lenktynės dėl žemiausios kainos“, – sako jis.
„Ko gero, ilgai netrukus sulauksime, kai nekilnojamojo turto vystytojai ir kitos nekilnojamojo turto firmos pradės supirkinėti arba bendradarbiauti su sėkmingais bendrabučių operatoriais, kad patektų į šį sektorių“, – teigia K. Pillay.
Suvokdamas tai, Fangas turi ir kitų strategijų, kaip toliau plėsti „Figment“. Jo gyvenamosios krautuvėlės siūlo paragauti kuo daugiau vietinio skonio – interjerai, baldai ir namų apyvokos reikmenys sukurti ir pagaminti Singapūre.
Pavyzdžiui, keraminiai puodeliai gaminami su molio pigmentais, paimtais iš gyvenamųjų krautuvėlių grunto, kai vyko jų remontas. Kai kurių namų apyvokos reikmenų mediena gaunama iš vietinių medžių. Singapūrietiški rankų darbo skalbinių krepšiai pasiūti iš alyvuogių žalumo drobės ir panašūs į tuos, kuriuos naudoja miesto-valstybės kariuomenė.
Kiekvienas bendrabutis turi savitą interjerą. Vienas, šiuo metu dar įrenginėjamas, bus visiškai baltas – nuo penkių iš šešių karpių vidiniame tvenkinyje iki laiptų pagrindo. Tik viena žuvis bus oranžinė, kad paryškintų namo baltumą.
Low taip pat planuoja išplėsti „Figment“ veiklą į Honkongą ir Sidnėjų, šiose dviejose rinkose pritaikydamas tą pačią „hipervietinio vaibo“ koncepciją.
„Mes nenorime augti vardan augimo, nenorime tapti tokiais kaip „WeWork“, – teigia jis. – Norime likti ištikimi savo koncepcijai ir būsime išrankūs kalbėdamiesi su investuotojais.“
34 metų verslininkė Shruti Swarup, nuo rugpjūčio mėnesio gyvenanti vienoje iš „Figment“ krautuvėlių, teigia, kad istorijos pojūtis ir apgalvotas dizainas buvo pagrindinės priežastys, kodėl ji pasirinko nuomotis bendrabutį, o ne kurį nors kitą būsto variantą.
„Man patinka tai, kad šios krautuvėlės yra su charakteriu, bet ir patogios, – sako ji. – Gauni visus šiuolaikinius patogumus kartu su senojo pasaulio žavesiu.“
