Praėjus kiek daugiau nei mėnesiui nuo tada, kai oficialiai įsigaliojo naujoji Švedijos bazinė palūkanų norma – kai centrinis bankas padidino ją nuo minus 0,25 proc. iki nulinės. – svarstymai netyla. Argumentas dėl tvariai stiprios infliacijos, kurio laikosi „Riksbank“ grįsdamas sprendimą padidinti palūkanų normą, vis dar kelia klausimą ir verčia investuotojus spėlioti, ar bankui galiausiai neteks vėl taikyti daugiau fiskalinės paskatos priemonių.
Švedijos centrinis bankas yra vienintelis iš penkių pasaulio centrinių bankų, kuris išdrįso nutraukti neigiamų palūkanų ciklą, pasiryžęs eksperimentui, kurį kiti analogiški bankai atidžiai stebėjo. Rizika, su kuria susiduria banko valdytojas Stefanas Ingvesas, yra ta, kad pasukus nuo kurso, kuris, manoma, yra žalingas finansų pramonei, prastėjanti infliacijos perspektyva išprovokuoja trikdantį radikalų posūkį.
„Jeigu „Riksbank“ siekai šitaip gudriai išspręsti šią problemą, jis turėtų jau dabar koreguoti savo infliacijos prognozę, – sakė Thomas Elofssonas, Stokholmo investicinės įmonės „Catella“ portfelių valdymo skyriaus vadovas. – Yra rizikų, kad rinka nustatys kainą už palūkanų normų sumažinimą, ir tai būtų didelė nesėkmė, nes, mano nuomone, „Riksbank“ iš tiesų nenori grįžti prie neigiamų palūkanų normų.“
Gruodį paskelbdamas apie palūkanų normų didinimą, centrinis bankas jau buvo priverstas apkarpyti savo metinės infliacijos iki pat 2022 metų prognozę. Politikos formuotojams ruošiantis priimti savo pirmąjį sprendimą šiais metais trečiadienį, perspektyvos tik pablogėjo, nes dėl šiltos ir drėgnos žiemos iškilo pavojus, kad nukris elektros kainos, be to, smuko ir naftos kainos.
Olle Holmgrenas, SEB ekonomistas iš Stokholmo, šiuo metu prognozuoja, kad infliacija iki vasaros nukris iki 0,8 procento. Toks rodiklis smarkiai atsilieka nuo pareigūnų iškelto tikslinio rodiklio.
„Nematau jokių infliacijos ženklų – aišku viena, kad centriniam bankui bus nelengva pasiekti savo užsibrėžtų tikslų, – sakė Magnusas Billingas, didžiausio Švedijos pensijų fondo „Alecta“ vykdomasis direktorius. – Čia veikia svarbūs veiksniai, išlaikantys žemą infliaciją, tokie kaip demografija, produktyvumas, aukštas taupymo lygis, sparti technikos plėtra.“
Silpstantis kainų spaudimas Švedijos politikos formuotojus gali įstumti į bėdą. Jeigu nebus imamasi jokių priemonių, silpna infliacija gali įgyti savaiminę dinamiką, tuo tarpu, jeigu bus įvesta daugiau finansinių paskatų – arba vėl mažinant palūkanų normas ar spartinant kiekybinio palengvinimo programų gyvendinimą, – galima tikėtis sparčios visiškai priešingos atomazgos.
„Riksbank“ bankui, kuris sulaukė ilgalaikės kritikos už, Nobelio laureato Paulo Krugamno žodžiais, „sadomonetarinį“ griežtinimo politikos ciklą, pradėtą 2010 metais, fiasko dėl dar vienos klaidos ir vėliau grįžimas tuo pačiu keliu, būtų, ko gero, skausmingi.
Ir vis dėlto centrinis bankas pasiryžo atsisakyti neigiamų palūkanų normų, vis dažniau susidurdamas su neigiamais padariniais, tokiais kaip ribotas finansinių įmonių pelningumas ir per didelės rizikos skatinimas.
Maža to, kitiems centriniams bankams nervinantis, kad jiems gali neužtekti parako įveikti naują krizę, „Riksbank“ žengė svarbų žingsnį, papildydamas savo pajėgumus.
„Įvesti neigiamas palūkanų normas buvo klaida, ir manyčiau, istorija įrodys, kad toks žingsnis sukėlė daugiau problemų nei jų išsprendė, – sakė Fransas Lindelow, „Skandia“, Švedijos draudimo bendrovės ir banko, generalinis direktorius. – Iš esmės „Riksbank“ sprendimas pakilti nuo nulio, yra gera naujiena.“
Švedijos parodytas pavyzdys atkreipė dėmesį į kitus centrinius bankus: ar jie turėtų pasekti švedų pavyzdžiu ir pasitraukti iš neigiamų palūkanų politikos. Europos centrinio banko (ECB) vadovė Christine Lagarde kategoriškai pareiškė nedarysianti jokių išvadų po tokio sprendimo, kai tuo tarpu Šveicarijos nacionalinio banko vadovas Thomas Jordanas yra tvirtai įsitikinęs, kad tokios pat sąlygos netinka jo šaliai.
Kol kas naujoji „Riskbank“ politika funkcionuoja vos kelias savaites, tad bet kokios išvados dėl jos poveikio būtų pirmalaikės. Jeigu institucijai tektų keisti kursą, pareigūnai pabrėžė, kad grįžimas prie neigiamų palūkanų normų pozicijos vis dar yra vienas iš variantų. Tačiau S. Ingvesas užsiminė, kad jis mieliau tokiu atveju rinktųsi didelio masto aktyvų pirkimą.
„Tai nėra mūsų pagrindinis scenarijus, bet jeigu centrinis bankas nuspręs vėl imtis priemonių, mūsų vertinimu, obligacijų pirkimų pratęsimas ar išplėtimas būtų labiau tikėtinas nei palūkanų normų sumažinimas“, sakė „Bloomberg Economics“ ekonomistė Johanna Jeansson.
