Nors fabrikai, parduotuvės, viešbučiai ir restoranai perspėja apie sumažėjusį pėsčiųjų srautą, dėl kurio nejaukiai ištuštėjo miestų centrai, už uždarų butų ir priemiesčių namų durų tūkstančiai verslininkų bando sugalvoti, kaip tęsti darbus virtualiame pasaulyje.
„Tai puiki proga išbandyti darbą namuose dideliu mastu, – teigia Alvinas Foo, didelės Šanchajaus reklamos agentūros „Reprise Digital“ generalinis direktorius. – Aišku, tai nėra paprasta kūrybinei reklamos agentūrai, nes mes esame įpratę gyvai praktikuoti smegenų šturmus.“ Tai reiškia daug vaizdo pokalbių ir telefono skambučių, pridūrė jis.
Iš namų dirbančių žmonių kohortos gali išaugti į ištisas armijas. Šiuo metu, prasidėjus Kinų naujiesiems metams, dauguma Kinijos žmonių vis dar atostogauja. Tačiau kai Kinijos kompanijos vėl sugrįš prie darbų, jos greičiausiai pradės didžiausią pasaulyje darbo iš namų eksperimentą.
Tai reiškia, kad kur kas daugiau žmonių mėgins organizuoti klientų susitikimus ir grupines diskusijas naudodamiesi vaizdo pokalbių programomis, o darbotvarkę aptarinės produktyvumo platformose, tokiose kaip „WeChat Work“ ar „Bytedance“ priklausančioje „Lark“, kuri veikia panašiai kaip „Slack“.
Naujojo išsibarsčiusių darbuotojų modelio pionieriai yra Kinijos finansiniai centrai, Honkongas ir Šanchajus – miestai su centriniais verslo rajonais, kuriuose šimtai tūkstančių biurų darbuotojų pluša finansų, logistikos, draudimo, teisės ir kitose srityse.
Pratęstos atostogos
Vienas Honkongo bankininkas pareiškė, jog ketina prasitęsti atostogas užjūryje, nes su nešiojamuoju kompiuteriu ir telefonu gali dirbti iš bet kur. Kiti teigia, kad laiką, paprastai skiriamą klientų girdymui ir maitinimui, dabar panaudoja biudžeto balanso atstatymui. Vienas užsiminė, kad visą dėmesį nukreipė į Pietryčių Azijos sandorius.
„Niekas nenori dalyvauti susitikimuose, mano darbotvarkė praktiškai tuščia, – skundžiasi verslo konsultantas Jeffrey Broeris iš Honkongo. – Vienas žmogus atsiuntė elektroninį laišką: „Tai susitinkame kažkada vasarį?“
Darbuotojams vienas didžiausią nerimą keliančių veiksnių – sparčiai progresuojanti viruso sklaida, verčianti kasdien keisti kompanijų direktyvas.
Tiko Mamuchashvili, viešbučio „Hyatt“ Pekine vyriausiai renginių planuotojai, turėjusiai sugrįžti į darbą jau penktadienį, iš pradžių buvo pasakyta, kad jos atostogos pratęsiamos iki vasario 3 d. Paskui ji gavo pranešimą, kad turi dirbti iš namų dar dvi dienas. Po kelių dienų direktyva buvo pratęsta iki vasario 10-osios. Moteris kiekvieną rytą privalo savo skyriui pranešti apie savo buvimo vietą ir perspėti, jei pradėtų kilti temperatūra.
„Paprastai grįžusi į darbą po atostogų jaučiuosi šiek tiek keistai, tačiau šį kartą, kai nei iš šio, nei iš to tenka dirbti iš namų, jaučiuosi dar keisčiau“, – prisipažįsta ji. Viešbučio renginiai kasdien vienas po kito atšaukiami, taigi „iš esmės viskas, ką galiu padaryti, tai atsakinėti į elektroninius laiškus“, – sako ji.
Kai kurie vadovai nerimauja, kad dėl darbuotojų egzodo sumažės produktyvumas, tačiau esama įrodymų, kad gali būti ir priešingai. 2015 m. Kalifornijos Stanfordo universiteto atliktame tyrime nustatyta, kad Kinijos kelionių agentūros „Ctrip“ skambučių centro darbuotojų produktyvumas pakilo net 13 proc., kai jie dirbo iš namų – dėl retesnių pertraukų ir patogesnės darbinės aplinkos.
Bendradarbystės erdvės
Nors virusas gali patikrinti šią teoriją platesniu mastu, jis kelia egzistencinę grėsmę kitam naujam verslo modeliui: bendradarbystės erdvėms, kurių didžiuosiuose Kinijos miestuose ypač padaugėjo pastaraisiais metais, kai smarkiai išaugo nekilnojamojo turto nuoma ir pridygo technologijų startuolių.
„Tai bus tikrai nelengvas laikotarpis“, – teigia „Beeplus“, bendradarbystės erdvės ir kepyklos, kurioje dirba 300 darbuotojų, direktoriaus pavaduotojas Dave'as Tai.
Dėl viruso teko atidėti naujos „Beeplus“ lokacijos Pekine atidarymą. Verslininkas skundžiasi, kad jam ir kitiems šios industrijos atstovams beveik neįmanoma dirbti iš namų. Jei nebebus klientų, norinčių dirbti uždarose patalpose fizinėje erdvėje, bendradarbystės verslas žlugs.
„Pati bendradarbystės esmė yra bendruomenė, žmonių susibūrimas. Sudėtinga šią sąveiką ir ryšį pakeisti internetiniu bendravimu“, – teigia jis.
Daugeliui kompanijų nurodymas biuro darbuotojams likti namuose išsprendžia tik dalį problemos. Dar lieka fabrikai, logistikos įmonės ir mažmeninės prekybos lokacijos, patiriančios savų problemų.
Telefonų dėklų gamintojui „Casetify“ 2020-ieji turėjo būti patys geriausi metai iki šiol. Honkonge įsikūrusios bendrovės darbuotojų skaičius gruodžio mėnesį viršijo 150, be to, šiais metais buvo planuojama padvigubinti pardavimus.
Tačiau viruso plitimas iš Uhano miesto privertė Kinijos gamyklas, kuriose gaminami kompanijos produktai, stovėti uždarytas ir paskatino „Casetify“ daugumai darbuotojų nurodyti dirbti iš namų. Naujas prekybos taškas Honkongo oro uoste stovi tuščias. Pardavimai mieste sustojo.
„Veiksmas kažkaip vis tiek turi tęstis“, – atsidūsta „Casetify“ generalinis direktorius Wesas Ngas, atsiversdamas nešiojamąjį kompiuterį bute, kuriame gyvena su žmona ir 9 mėnesių sūneliu.
Atsarginio plano nėra
„Casetify“ dar turi atsargų trisdešimčiai dienų, tačiau W. Ngas sako, kad neturi parengęs jokio atsarginio plano, jei fabrikai artimiausiu metu neatsidarytų. Tas pats rūpestis kamuoja tūkstančius kitų Kinijos ir viso pasaulio įmonių.
Netgi tiems, kurie gali tęsti darbus internetu ir telefonu, koronavirusas reiškia sumažėjusias verslo apsukas.
Bankininkai teigia, kad visi IPO ir sandoriai kol kas stovi atidėti. Remiantis „Bloomberg“ surinktais duomenimis, per pirmąsias trisdešimt šių metų dienų operacijų vertė buvo perpus mažesnė nei ankstesniais metais.
„Blogiausia dar prieš akis, – teigia „Nomura“ analitikas Tingas Lu tyrimo išvadoje. – Prognozuojame, kad artimiausiu metu koronavirusas gali suduoti dar sunkesnį smūgį Kinijos ekonomikai, palyginamą su SARS 2003 metais.“
Nors statistika rodo, kad naujasis virusas nėra toks mirtinas kaip SARS, jis jau užkrėtė didesnį skaičių žmonių, o ligos plitimo greitis kursto baimę. Didelę dalį laukiamo smūgio ekonomikai dabartinio protrūkio metu greičiausiai atneš pokyčiai „žmonių psichologijoje“, – teigia Warwickas McKibbonas, Australijos nacionalinio universiteto Kanberoje ekonomikos profesorius.
Jis primena, kad SARS pasaulinei ekonomikai kainavo 40 milijardų dolerių, ir prognozuoja, kad koronaviruso nuostoliai šią sumą viršys tris ar keturis kartus. „Labiausiai ekonomikai kenkia ne mirtys, bet panika“, – pažymi jis.
Kol fabrikai stovi uždaryti, o biurų darbuotojai sėdi namuose, daugelis Kinijos paslaugų pramonės įmonių išgyvena sudėtingus laikus. Šis sektorius dabar yra kur kas didesnis nei buvo SARS protrūkio metu – šiuo metu jis sudaro 53 proc. ekonomikos, palyginus su 41 proc. 2002 metais. Nelikus klientų, daugelis įmonių išgyvena nežinomybę.
Pasak „Nomura“ atstovo, ilgai lauktos filmų premjeros, kurių dauguma buvo numatytos naujųjų metų atostogoms, buvo atidėtos.
Kai kurios įmonės, bandydamos kaip nors atlaikyti epidemiją ir išsaugoti klientų lojalumą, atsigręžė į internetą.
Sportas neberūpi
Naujųjų metų proga Šanchajaus sporto klubo savininkas Fenixas Chenas planavo uždaryti savo klubą „Hi Funny“ trims dienoms, tačiau paklusdamas miesto rekomendacijoms atidarymą atidėjo iki vasario 10 dienos.
„Dauguma Šanchajaus gyventojų iš esmės sėdi namuose ir vengia viešų vietų, – teigia jis. – Viruso protrūkio baimė šiam verslui turės ilgalaikį poveikį.“
Taigi F. Chenas skatina klientus mankštintis namuose ir skelbia mokomuosius vaizdo įrašus internete. „Mūsų verslui svarbu, kad žmonės ir toliau tęstų šį sveiką įprotį, nes virusas galiausiai praeis“, – pažymi jis.
