„Toji kainų lygio dalis, kuriai greičiausiai turės įtakos darbo užmokesčio spaudimas, vis labiau artėja prie tikslo, – teigė Ph. Lane'as interviu „Financial Times“, paskelbtame sekmadienio vakarą. – Darbo jėgos kaštai ir kainos negali ilgesnį laiką būti atskirti vieni nuo kitų.“
Vykdomosios valdybos nario komentarai liudija ECB ryžtą ir toliau pumpuoti pinigus į finansinę sistemą per neigiamas palūkanų normas, obligacijų pirkimus ir ypač pigias paskolas bankams.
Vis dėlto kelerius metus nesugebėjus pasiekti nustatyto infliacijos tikslo (nepaisant milžiniškos paramos) ECB patikimumas gali susvyruoti. JAV, priešingai, neteko įgyvendinti neigiamų normų politikos – iš dalies dėl to, kad Amerikos ekonomika gavo fiskalinę paramą, kurios negauna euro zona.
„Be abejo, mes esame arčiau apatinės ribos, nei Federalinė rezervų sistema, – pažymėjo Ph. Lane'as. – Arčiau, nei norėtume būti.“
Ph. Lane'as buvo pagrindinis neigiamų normų šalininkas po to, kai rugsėjį tuometinis ECB prezidentas Mario Draghi priėmė poliarizuojantį sprendimą sustiprinti monetarines paskatas, dar kartą sumažinant palūkanų normas ir atnaujinant kiekybinį sušvelninimą. Dabar, vadovaujant naujajai prezidentei Christine'ai Lagarde, ECB pradeda strateginę apžvalgą, kurioje daugiausia dėmesio bus skiriama priežastims, kodėl nepavyko pasiekti tikslų.
Iki šiol buvo siūloma sukonkretinti tikslą iki lygiai 2 proc. – atsisakant dabartinio „žemiau, bet beveik 2 proc.“ – ir galbūt pridėti paklaidos ribas. Bent vienas politikos formuotojas, Austrijos gubernatorius Robertas Holzmannas, pasisakė už tikslo sumažinimą, atsižvelgiant į kainų kritimo priežastis, kurių centrinis bankas nekontroliuoja – pavyzdžiui, globalizaciją.
Ph. Lane'as taip pat pripažino, kad ECB svarstys, ar jų infliacijos matavimai neturėtų labiau atsižvelgti į išlaidas būstui, kurios šiuo metu yra nepakankamai įvertinamos. Per normų nustatymo susitikimus jis jau pradėjo pristatinėti pakoreguotus skaičius, suteikiančius papildomo svorio būsto išlaidoms, teigdamas, kad jie yra apie 20-30 bazinių punktų aukštesni, tačiau kitu metu galėtų turėti defliacinį poveikį.
„ECB sutinka, kad būstui turėtų būti teikiamas didesnis svoris, tačiau yra tam tikrų sunkumų, kurie jau anksčiau kelis kartus buvo peržiūrėti, – teigė jis. – Nenoriu užbėgti už akių apžvalgai sakydamas, kad būtent tokią išvadą mes ir padarysime. Tai yra realus klausimas, taigi turime į jį atsižvelgti.“
Centrinis bankas pasižadėjo tęsti kiekybinį sušvelninimą ir išlaikyti dabartines arba žemesnes palūkanų normas, kol tiek infliacija, tiek aplinkybės parodys, kad tikslas jau netoli. „Bloomberg“ apklausti ekonomistai teigia, kad obligacijų pirkimas bus tęsiamas bent jau iki kitų metų pabaigos, o palūkanų normos nekils iki 2022 m.
Nors kai kurie ECB politikos formuotojai išreiškė susirūpinimą didėjančia rizika finansiniam stabilumui (bankai silpnėja, turto kainos auga), Ph. Lane'as pažymėjo, kad yra įsitikinęs, jog skatinimą reikia tęsti.
„Apskritai sutinku su daugumos nuomone, kad svarbiausią įtaką lūkesčiams daro faktinė infliacija, – pažymėjo jis. – Jei nepakelsime infliacijos, galime kalbėti tiek, kiek tik norime, bet kol neturėsime įrodymų, kad infliacija tikrai kyla, daugelis žmonių tiesiog nepaisys centrinio banko komunikacijos.“
