Danai gyvena su neigiamomis palūkanomis ilgiau nei bet kuri kita tauta, nuo tada, kai šalies centrinis bankas ryžosi šiai politikai 2012 metais, norėdamas apsaugoti savo valiutos susiejimą. Bet anot šalies finansų priežiūros institucijos, tik dabar pasijus tikroji tokios priemonės kaina.
Iš tikrųjų Danijos finansų priežiūros institucija (DFPI) tvirtina, jog blogiausia dar ateityje.
Kristianas Vie Madsenas, DFPI generalinio direktoriaus pavaduotojas (Kopenhaga) teigia; „Dabar yra metas, kai jūs – didžiąja dalimi – galėsite įžiūrėti problemą, susijusią su bankų pelnu.“
Neigiamas palūkanas galima būtų pavadinti parodija kai kurių pagrindinių bankininkystės principų, tokių kaip indėlių laikymas ir pelningas pinigų skolinimas. Visos Europos mastu kreditoriai ragina nutraukti priemones, kurios iš pradžių buvo numatytos kaip trumpalaikė politika kovoje su ekonomine krize. Kai kurie specialistai, įskaitant „Deutsche Bank AG“ generalinį direktorių Christianą Sewingą, nerimauja, kad Europa „praleido išeitį“.
Danijoje bankai iki šiol kliaujasi „daugybe vienkartinių priemonių“ nuostoliams padengti, teigia K. Madsenas. Jis atkreipia dėmesį į istoriškai mažus su paskolomis susijusius nuostolius, aukštus obligacijų portfelio vertinimus ir rekordines būsto paskolų refinansavimo palūkanas.
Bet toks poveikis senka, interviu užsiminė K. Madsenas. „Nėra tiek daug vienkartinių priemonių, kurios galėtų išgelbėti kitų metų rezultatus“, – sakė jis.
DFPI atvirai prabilo, Danijos bankams ruošiantis skelbti savo metinius rezultatus, kuriems galbūt paskutinį kartą teigiamai atsilieps vienkartinės K. Madseno išvardintos priemonės. „Danske bank A/S“, didžiausia šalies finansinė grupė, savo rezultatus paskelbs vasario 5 dieną.
Nenumatytų atvejų palūkanos
Ekstremali politika, taikoma norint atremti staigų Danijos kronos spaudimą, nusitęsė per visą dešimtmetį, dauguma ekonomistų prognozuoja dar ilgus metus tokios palūkanų tvarkos Danijoje.
Bankų asociacijos teigimu, neigiamos palūkanos kelia rimtą grėsmę. Jos vertinimu, neigiamų palūkanų ciklas vien pernai pramonei kainavo apie 2,5 mlrd. kronų (371 mln. JAV dolerių); jeigu palūkanos būtų buvusios teigiamos, bankai greičiausiai būtų uždirbę apie 3 mlrd. kronų.
Pasak Larso Rohdės, Danijos centrinio banko valdytojo, bankai, galima sakyti, neturi dėl ko skųstis. Jis tvirtina, kad pramonė nereikalingai vaikosi didelės kapitalo grąžos, o investuotojai turėtų taikstytis ir su mažesne, atsižvelgus į tai, kiek tinkamai kapitalizuoti (turintys pakankami kapitalo, arba saugūs) yra bankai.
Vis dėlto šalies centrinis bankas pernai gruodį pasiūlė, kad kai kurie bankai turi turėti daugiau kaptialo, po to, kai streso testai atskleidė trūkumus.
K. Madseno teigimu, DFPI šiuo metu budriai stebi bankus, kurie stengiasi įveikti griežtesnes sąlygas, išpardavinėdami savo paskolas.
Bankai „turėtų būti atsargūs“ išpūsdami savo pelnus, pasitelkę paskolų išpardavimus, sakė jis. „Jeigu kreditų paklausos nebus, jūs tiesiog iššvaistysite jėgas varžydamiesi dėl vos kelių klientų ir galbūt prisiimdami kelis pernelyg didelės rizikos klientus.“
K. Madsenas taip pat pabrėžia, kad pramonė turi būti labiau disciplinuota tvarkant išlaidas. „Tai problema, – sakė jis. – Ir jūs privalote ją spręsti.“
„Atliekant streso testus, svarbu atsižvelgti į du dalykus, kurie galėtų valdyti nuostolius, vienas yra jūsų uždirbtas pelnas, kitas – jūsų turimo kapitalo dydis, – sakė K. Madsenas. – Kai pelnas mažas, tada kapitalui teks reguliuoti nuostolius. Bankai turėtų turėti didesnį kapitalą, kad galėtų sėkmingai išlaikyti streso testą.“
Kol kas iššūkiai, su kuriais susiduria bankai, nekelia didesnio susirūpinimo dėl Danijos finansų sistemos stabilumo. Šiuo metu labiau nerimaujama dėl išpūstų turto kainų rizikų, sakė K. Madsenas.
„Jeigu pajamingumo siekis peržengs ribas... susidursite su aukštomis aktyvų kainomis, o jeigu bankai vėliau, to nepaisydami skolinsis, neįsitikinę, jog jų klientai yra pajėgūs grąžinti paskolas, tokia praktika taps rizikinga“, – sakė jis.
