JAV prezidentas iki šiol yra davęs leidimą vienuolikai projektų, padidindamas jų skaičių Jungtinėse Valstijoje iki 18-os.
Aplinkosaugininkai anksčiau gyrė kurą, D. Trumpo administracijos vadinamą „laisvės dujomis“, kaip geresnę energijos alternatyvą, bet analizė rodo, kad gamyklų galimos anglies dioksido emisijos kone prilygsta anglimi kūrenamų gamyklų.
Ne visi dujų eksporto terminalai yra užbaigti ir naudojami, bet jeigu būtų, vien jų naudojimas sukeltų 78 mln. tonų CO2, išmetamų į orą per metus, rodo „Bloomberg“ surinkti aplinkosaugos duomenys. Toks kiekis prilyginamas 24-ioms anglimi kūrenamoms elektrinėms, arba 18 gigavatų energijos, generuojamos deginant anglį – daugiau nei Kentukio už visą anglimis kūrenamų jėgainių parką. Beje, šie skaičiai dar neapima žalos, kurią kelia dujų transportavimas iš gręžinių į perdirbimo įmones, o vėliau į užsienio rinkas, o šis rodiklis gali būti žymus.
„Emisijos, susijusios su šiais projektais, toli gražu nedera drastiškam, itin drastiškam sumažinimui, kuris yra būtinas, norint išvengti katastrofiškų klimato pokyčių“, – sako vyresnysis „Sierra Club“ teisininkas Nathanas Matthewsas.
Kol gamtinės dujos lieka vamzdyne, emisijos ir toliau lieka gana nedidelės. Bet besiplečiantys terminalai, kurie eksportuoja kurą, naudoja ozono sluoksnį ardančius šaldymo skysčius, kad atšaldytų kurą iki skystos būklės, vadinamųjų suskystintų gamtinių dujų (SGD).
Nors kuras svarbus norint sumažinti JAV emisijas, nes jis išstumia anglimi kūrenamą energiją, nuo jo didėjanti elektros pramonės priklausomybė vis dėlto „atsveria dalį pasiekimų kovoje su klimato kaita, pasiektų dėl anglies sumažėjimo“, skelbia „Rhodium Group“. Tuo metu, kai klimato kaitos poveikis jau dabar siejamas su miškų gaisrų plitimu ir kai kurių pakrantės bendruomenių užtvindymu, netikėta išvada, kad emisijos iš SGD terminalų kone atitinka anglimi kūrenamų jėgainių emisijas, nėra maloni.
JAV dujų gamybos šuolis paskatino kitos iškastinių energijos išteklių infrastruktūros plėtrą, pavyzdžiui, naftos chemijos gamyklų ir vamzdynų. Jeigu visos jos bus pastatytos, jos iki 2030 metų per metus padidins anglies dioksido emisijas daugiau nei 500 mln. tonų, rodo žurnale „Environmental Research Letters“ publikuotas tyrimas.
Pramoninės emisijos, tokios kaip šios – kurios didėja, – gali atitolinti mus nuo tikslų, iškeltų klimato srityje, – sako Avi Zeinas, Politikos vientisumo teisės instituto Niujorko universiteto mokyklos vyresnysis teisininkas. –Veikla SGD terminaluose kasmet padaro klimatui žalos už milijardus dolerių, o kur dar žala dėl transportuojamų dujų, kurios galiausiai bus deginamos, emisijos.“
Šiuo metu veikiantys šeši eksporto terminalai dar nedirba visu pajėgumu. Remiantis dabartiniu terminalų pajėgumu, jų maksimaliai galimos CO2 emisijos prilygsta 5,2 anglimi kūrenamų gamyklų lygiui, rodo „Bloomberg“ paskaičiavimai.
Gamyklai Hekberyje, Luiziana, kurioje praėjusį pavasarį D. Trumpas iškilmingai minėjo „Sempra Energy Cameron LNG“ terminalo atidarymą, tenka turbūt didžiausias galimas anglies pėdsakas šioje analizėje – 37 proc. didesnis už vidutinį 18-os įmonių, apžvelgtų agentūros „Bloomberg“, rodiklį. Didžiausia galima teršėja yra „Venture Global Plaquemines“, taip pat įsikūrusi Luizianoje, kurios emisijos galėtų būti 58 proc. didesnės už visų terminalų vidurkį. „Sempra“ atsisakė komentuoti, o „Venture Global„neatsiliepė į elektroninius laiškus ar skambučius su prašymu pakomentuoti.
2016 metų „Cameron“ gamyklos federaliniame vertinime rašyta, kad per metus ji išmes maksimaliai 9 mln. tonų CO2, kai ji veiks visu pajėgumu; „Bloomberg“ paskaičiavimais, tai prilygsta 328 000 tonų teršalų kiekvienam milijonui tonų eksportuojamų dujų.
Kitų gamyklų anglies pėdsakai daug mažesni. „Annova LNG“ Braunsvilio terminalas Teksase išmeta tik 59 000 tonų anglies dioksido kiekvienam milijonui tonų dujų, kurias jis eksportuoja, daugiausia dėl to, kad jis vietoj dujų turbinų planuoja naudoti atsinaujinančią energiją, kaip terminalo variklį, ir yra suprojektavęs įrangą, skirtą surinkti ir perdirbti perteklines dujas, užuot leidus joms patekti į atmosferą. „Annova SGD“ planuoja tapti mažiausiai anglies išmetančiu SGD eksporto terminalu visose Jungtinėse Valstijose“, – savo pareiškime skelbė bendrovė.
Tokių didelių skirtumų, pastebimų vertinant įmones, priežastys yra neaiškios, bet kai kurie įrenginiai generuoja savo elektrą iš gamtinių dujų, užuot generavę ją iš regioninės energetinės sistemos. Štai kodėl „Cheniere Energy Inc.“ fiksuoja didesnį emisijų intensyvumą iš savo Luizianoje esančio terminalo nei terminalo Teksase, priklausomo nuo energijos generavimo tinklų, teigia bendrovė. Anot Aplinkos apsaugos agentūros (EPA), 2018 metais faktinės emisijos iš „Chenier“ dviejų gamyklų Luizianoje bei Teksase buvo mažesnės nei nurodoma jų aplinkosaugos medžiagoje. Abu terminalai šiuo metu yra plečiami.
„Mes efektyviai gaminame savo SGD, mažindami emisijų intensyvumą, – sakė Fiji Georgas „Cheniere“, klimato bei tvarumo direktorius.
Didžiausi JAV klientai-SGD vartotojai yra Pietų Korėja, Japonija ir neseniai prie jų prisijungusi Kinija. Bet pasaulinė paklausa silpsta. Dalis planuojamų eksporto terminalų gali niekada neiškilti. Šeši terminalai iš aštuoniolikos gamyklų, kurių statybai pritarta, jau veikia, keturios šiuo metu statomos. „Kinija ir Indija turėtų augti daug sparčiau nei dabar, kad pateisintų visą šį leistą eksportuoti SGD kiekį“, – sako Akosas Loszas, Kolumbijos universiteto Pasaulinės energetikos politikos centro nerezidentinis narys. Norint didinti atsargas, JAV prireiktų „ženkliai didesnės paklausos, o mums tai neatrodo labai realu“, pažymėjo A. Loszas.
Papildoma įtampa pritemdė JAV eksporto perspektyvas. Kinija, viena iš didžiausių pasaulio SGD importuotojų, nuo 2017 metų sumažino amerikiečių SGD pirkimus daugiau nei 80 proc. Neaišku, kokį poveikį eksportui turės neseniai priimtas pirmojo etapo prekybos susitarimas tarp Jungtinių Valstijų ir Kinijos.
Federalinė agentūra, atsakinga už projektų tvirtinimą, JAV Federalinė energetikos reguliavimo komisija (FERK), teigia, kad didesnis išmetamo anglies dioksido kiekis Jungtinėse Valstijose turi būti gretinamas su mažesnio teršalų išmetimu užsienyje galimybe.
„Šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo poveikis yra tas pats, neatsižvelgiant į tai, kurioje vietovėje yra terminalas, – teigiama FERK pirmininko Neilo Chatterjee pareikšime. – SGD eksportas neturėtų būti gretinamas su teršalų išmetimu šalių viduje, – jį veikiau reiktų vertinti kitame kontekste: kuo jis galėtų prisidėti sprendžiant šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą pasauliniu mastu.
Be abejo, SGD siūlo daugybę aplinkosaugos privalumų, lyginant su anglimi, kuri išskiria daug sveikatai žalingų dalelių, palieka toksinių atliekų ir prisideda prie rūgščiojo lietaus susidarymo. Be to, SGD viso ciklo emisijos, – teršalų kiekis, susidarantis nuo dujų pumpavimo momento iki panaudojimo, – yra paprastai mažesnės. 2019 metų JAV energetikos departamento ataskaitoje teigiama, kad SGD eksportas į Europą ir Aziją generavo mažesnes viso ciklo emisijas nei vietoje iškasama anglis, naudojama energijai išgauti.
Yra viena išimtis. Anot agentūros, jeigu metano kiekis, ištekėjęs per dujų gamybos bei transportavimo etapą, viršytų 3,1 proc. lygį per 20 metų laikotarpį, SGD viso ciklo emisijos prilygtų vietoje išgaunamoms anglies išmetamoms emisijoms. 2018 metų ataskaitoje, publikuotoje žurnale „Nature“, nustatyta, kad nuotėkis visų Jungtinių Valstijų mastu šiuo metu siekia 2,3 proc. naftos bei gaminių dujų gamybos apimčių.
Šis rodiklis neapima išmetamųjų dujų deginimo, arba sąmoningo metano deginimo, kuris turi kitokį poveikį anglies dioksido taršai. Permos baseine, daugiausia naftos išgaunamame telkinyje pasaulyje, didžiausi gamintojai išdegina dar 5,3 proc. dujų, rodo „Rystad Energy“ duomenys.
FERK aplinkosaugos ataskaitose daugiausia remiamasi bendrovių pateikiamais duomenimis bei paskaičiavimais. Pernai Komisija paskelbė planus atidaryti biurą Hjustione, skirtą paspartinti SGD infrastruktūros tvirtinimus, taip palaikant D. Trumpo administracijos įsipareigojimus dėl dujų eksporto.
