Kartais optimistiškos prognozės užleidžia vietą nuviliančiai realybei. Dabar, kai akcijos jau pasiekė rekordines aukštumas, o monetarinė politika veikiau normalizuosis, užuot ir toliau švelnėjusi, pelno augimas gali būti pagrindinis rinkos pagyvėjimo veiksnys.
Analitikai tikisi, kad šiemet „Stoxx Europe 600 Index“ narių pelnas paaugs 8,2 proc. – nuo praėjusių metų drungno 1 proc. augimo. Šis skaičius artimas 8,6 proc. plėtrai, kurios tikimasi JAV. Tačiau daugelis strategų šį konsensusą vertina skeptiškai, o analitikai yra linkę ilgainiui prognozes mažinti – nei viena, nei kita nėra palanku dramatiškam proveržiui.
„Kadangi Europa, lyginant su Jungtinėmis Valstijomis, vertinama gana žemai, investuotojai turėtų būti kantresni, laukdami didesnio pelno po 2020 m., – teigia Edwardas Parkas, „Brooks Macdonald Asset Management“ vyriausiojo investuotojo pavaduotojas. – Vis dėlto norint, kad Europos akcijos ir toliau augtų, mums reikia pamatyti didesnį uždarbį.“
Kas galėtų padėti – tai ekonomikos atsigavimas. Naujausios ataskaitos rodo preliminarius stabilizacijos požymius. Nors politinės krizės Europoje turėjo tam tikros įtakos investuotojų atgrasymui, pastaraisiais metais regioną taip pat kamavo silpni makroekonominiai rezultatai ir atitinkamai nepakankamas uždarbio augimas. Bankai, kadaise pelno sunkiasvoriai, stebėjo, kaip dėl mažėjančių palūkanų normų mažėja ir jų galia.
Taigi, nepaisant didesnių dividendų ir beveik rekordiškai aukšto vertinimo, „Stoxx 600“ rodikliai nepralenkė „S&P 500“ indekso.
„Deutsche Bank AG“ strategai praėjusį mėnesį pažymėjo, kad pirmą kartą po 40 metų laikotarpio Europos kompanijų akcijos pastaruosius aštuonerius metus atsiliko nuo JAV.
Atmetus laikotarpį aplink Europos finansų krizę ir atsižvelgus į JAV pelno mokesčių sumažinimą, uždarbis, pasak strategų, augo identiškai. Iš esmės jų mintis, kuri remiasi Europos ir pasaulio ekonomikos augimu, yra tokia, kad Europos regiono pelno, tenkančio vienai akcijai, augimas turėtų atitikti JAV 2020 m. rodiklius.
Ne visi nusiteikę taip optimistiškai. Pasak „Morgan Stanley“ strategų, ataskaitų sezonas, kuris visu pajėgumu prasidėjo antradienį paskelbus „UBS Group AG“ metinę ataskaitą, greičiausiai atneš nevienodus rezultatus. Jie teigia, kad konsensuso prognozės 2020 m. yra „optimistiškos, tačiau neįtikimos“ ir pažymi, kad Europos akcijos per pastaruosius metus buvo vis labiau linkusios į uždarbio mažėjimą.
„Stoxx 600“ pernai pašoko 23 proc. ir pasiekė geriausius rezultatus per dešimtmetį, nors „Citigroup Inc.“ indeksas liudija, kad nuo gegužės mėnesio pelno mažėjimas dažniausiai viršijo didėjimą. Toks disonansas rodo, kad turto prieaugį lėmė vien tik padidėjęs vertinimas, o tai kelia riziką tolesniam akcijų prieaugiui, teigia Alainas Bokobza, „Societe Generale SA“ pasaulinio turto paskirstymo vadovas.
„Nesitikime, kad uždarbio augimas 2020 m. atneš ypatingai gerų naujienų, darant prielaidą, kad lėtėja visa pasaulio ekonomika, – el. laiške rašė A. Bokobza. – Vertinimo išplėtimo procesas negali tęstis amžinai.“
Nors bendras uždarbio augimas nuvylė, pasigilinus į sektorius tampa aišku, kad pastaraisiais metais daugelis kompanijų patyrė „solidų augimą“, teigia „UniCredit SpA“ strategas Christianas Stockeris. Tikėtina, kad ši tendencija tęsis ir toliau, pažymi jis.
Prognozuojama, kad Europos sektoriuose šiais metais telekomunikacijų, technologijų, mažmeninės prekybos, komunalinių paslaugų ir naftos kompanijų augimas sieks dviženklius skaičius, kaip rodo „Bloomberg“ duomenys. Lėčiausias plėtros tempas – mažiau nei 7 proc. – stebimas finansų, pagrindinių išteklių ir žiniasklaidos kompanijų veikloje.
Pasak „Brooks Macdonald“ atstovo, energetikos ir kasybos sektoriai, kuriuose 2019 m. uždarbis mažėjo dviženkliais skaičiais, tebėra pažeidžiami dėl nusilpusios pasaulinės gamybos ir kainų svyravimų. Ypač nenuspėjama 2020 m. pradžia buvo naftai, sustiprėjus įtampai tarp JAV ir Irano.
Prognozės didžiausią uždarbį žada technologijų sektoriui, net jei šio sektoriaus akcijų stebėjimo rodiklis yra beveik toks pat, kaip „dotkomų“ burbulo laikais. Tą lemia išaugusi automatizacija ir kompanijų investicijos, o tai savo ruožtu padidins maržas, teigia pašnekovas.
Visuotinis augimas
Į eksportą orientuoto „Stoxx 600“ duomenimis, visuotinis augimas ir euro stiprumas bus pagrindiniai kompanijų pelno varikliai.
Bendroji valiuta auga nuo rugsėjo, kai pasiekė žemiausią lygį nuo 2017 m., o Tarptautinis valiutos fondas šią savaitę sumažino pasaulio ekonomikos plėtros perspektyvą iki 3,3 proc. Nors tai mažesnis skaičius, nei spalio mėnesį prognozuoti 3,4 proc., vis dėlto tai – pirmasis pakilimas per trejus metus.
„Europa tradiciškai yra cikliškesnė ir labiau priklausoma nuo visuotinių tendencijų, taigi, kai tik visuotinis atsigavimas taps pastebimas, šioje vandenyno pusėje taip pat bus erdvės plėstis“, – teigia Timas Craigheadas, „Bloomberg Intelligence“ Europos strategas.
