„Surengėme viename iš viešbučių savo pačių renginį, ir, atvirai kalbant, dauguma žmonių atėjo tam, kad pasmalsautų, kuo aš dabar užsiimu, – teigia E. MacArthur, kadaise – pasaulio rekordininkė, greičiausiai apiplaukusi Žemės rutulį. – Nuo to laiko viskas smarkiai pasikeitė.“
Jos fondas siūlo ekonominę sistemą, kurioje produktų tarnavimo laikas būtų pailgintas, o komponentai naudojami pakartotinai. Atliekos pašalinamos projektuojant produktus, kuriuos būtų galima utilizuoti, panaudoti dar kartą arba perdirbti. Žiūrint praktiškai, tokiai kompanijai kaip „Apple Inc.“ tai reikštų, kad nauji „iPhone“ telefonai būtų gaminami panaudojant senesnių modelių dalis.
Idėja yra pakeisti „linijinį“ augimo modelį (gavyba, gamyba, šalinimas) ir sumažinti įtampą, kylančią dėl ribotų mūsų planetos išteklių.
„Turime pereiti prie žiedinės verslo sistemos, – „Bloomberg Live“ Davose pasakojo „Unilever“ vyriausiasis tiekimo grandinės pareigūnas Marcas Engelis. – Mums dar teks labai daug nuveikti, bet esu įsitikinęs, kad pavyks. Jeigu tik nusiteiksime – viskas įmanoma.“
„Unilever“ yra viena iš Davose atstovaujamų kompanijų, žengiančių pirmuosius žingsnius žiedinės ekonomikos kryptimi. Ji pasižadėjo iki 2025 m. kasmet 14 proc. sumažinti savo gaminamų plastikinių pakuočių kiekį. „Adidas“ šiemet ketina beveik dvigubai padidinti batų, pagamintų iš perdirbto plastiko, skaičių – iki 20 milijonų. „Nestle SA“ taip pat užsibrėžė tikslą mažinti pakuočių kiekį, o „Alphabet Inc.“ priklausantis „Google“ pradėjo konsultuoti įmones, kaip panaudoti turimus duomenis, kad būtų galima efektyviau valdyti išteklius.
Spalio mėnesį „BlackRock“ kartu su „Ellen MacArthur Foundation“ įsteigė fondą, kurio veikla nukreipta į žiedinės ekonomikos skatinimą. 7,4 trilijonų dolerių turto valdytojui šie 23 milijonai – vos lašas vandenyne, tačiau vis dėlto reikšmingas įvykis, kadangi „BlackRock“ generalinis direktorius Larry Finkas aplinkosaugos problemoms šiuo metu skiria pagrindinį kompanijos dėmesį.
Platus žiedinės ekonomikos koncepcijos įgyvendinimas ne tik sumažintų kaštus ir padidintų produktyvumą, kaip teigia jos šalininkai, bet ir pristabdytų klimato kaitą bei taršą. Pasak „Žiedinės ekonomikos vadovėlio“ (angl. The Circular Economy Handbook) autoriaus Peterio Lacy, visame pasaulyje iki 2030 m. tai reiškia 4,5 trilijonų dolerių galimybę.
Vis dėlto kai kurie akademikai teigia, kad tai neišsprendžia, jų manymu, esminės neriboto augimo problemos.
Tačiau veiksmų imasi ir mažmenininkai. „H&M“, kritikuojama už savo vaidmenį vadinamosios „greitos mados“ industrijoje, šiuo metu viename iš savo Stokholmo filialų siūlo bandomąją drabužių nuomos paslaugą, o keliose parduotuvėse jau pristatė drabužių taisymo paslaugą. Britų startuolis „Hurr“ siūlo drabužių nuomą, kaip ir Niujorko „Rent the Runway Inc.“.
Remiantis pelno nesiekiančios organizacijos „Circle Economy“ duomenimis, pasaulio ekonomikai šiuo metu reikia 100 milijardų tonų medžiagų per metus – šis skaičius iki 2050 m. turėtų dar padvigubėti. Istoriškai kiekvienam 1 proc. BVP augimui sunaudojama vidutiniškai 0,4 proc. daugiau išteklių.
Visos šios medžiagos EBPO šalyse sugeneruoja daugiau nei pusę išmetamųjų teršalų. Taigi sumažinus šią nepasotinamą paklausą būtų galima daug nuveikti siekiant visuotinio tikslo – apriboti temperatūros padidėjimą atmosferoje iki mažiau nei 1,5 laipsnio Celsijaus.
„Šiuo metu svarstome, kaip būtų galima atsieti kai kurias tendencijas, tokias kaip augantis vartojimas ir didėjanti tarša, nuo augimo perspektyvų, – teigia Helen Mountford, Pasaulio išteklių instituto klimato ir ekonomikos viceprezidentė. – Mes jau peržengėme planetos ribas, arba sparčiai prie jų artėjame.“
„BlackRock“ nėra pirmasis pinigų valdytojas, susidomėjęs žiedine ekonomika. Kai kurios smulkesnės įmonės jau daugelį metų tvarko į aplinkosaugą orientuotus fondus.
Ženevoje įsikūrusi „Decalia Asset Management“, iš viso prižiūrinti 3,7 mlrd. Šveicarijos frankų (3,8 mlrd. dolerių), tokį fondą įsteigė 2018-aisiais. 2019 m. jis išaugo beveik 23 proc.
Edinburgo „Circularity Capital“ valdo 60 mln. svarų sterlingų privataus kapitalo fondą, kuris investuoja į tokius verslus kaip „Winnow“ – maisto atliekų mažinimo kompaniją ir „ZigZag“, mažinančią mažmenininkų grąžinamąsias atliekas.
Svarbiausias iššūkis – į sumanymą įtraukti kuo daugiau vyriausybių ir kompanijų. Europos Komisija jau turi parengusi žiedinės ekonomikos veiksmų planą, į kurį įeina plastikinių gaminių gamybos ir perdirbimo transformavimas. Žiedinė ekonomika – ir Kinijos penkerių metų plano dalis. Kinijos vyriausybė nustojo importuoti atliekas, o tai verčia prisitaikyti ir kitas šalis.
„Kai išsiruošiate į vieną iš tų tolimų kelionių, jūsų turimi ištekliai yra absoliutus minimumas, su kuriuo galite išgyventi, kad temptumėte kuo mažiau bagažo, galėtumėte sumušti rekordą ar laimėti lenktynes, – teigia E. MacArthur. – Supratau, kad pasaulio ekonomika yra tokia pati – turime ribotus išteklius, tačiau vis tiek baigiame juos sunaudoti.“
