Nuo naftos paklausos, automobilių gamybos ir jaunimo, kaip dalies gyventojų, proporcijų, iki sunkiau įvertinamų temų, tokių kaip globalizacija, nelygybė ir centrinių bankų įgaliojimai, girdėti svarių argumentų, kad kiekvienos iš jų svoris nuo 2020-ųjų slūgs.

Bank of America Corp.“ strategai jau tikina klientus pasiruošti „proveržį žadančiam piko dešimtmečiui“, kuris trikdys verslą ir investavimą. Ianas Bremmeris, Pasaulio ekonomikos forumo (PEF) metinio susitikimo atstovas ir Eurazijos grupės įkūrėjas, apibūdina šiuos metus kaip „lūžio tašką“.

Tema vyrauja visoje Davoso susitikimo programoje, kuri apima įvairiapusius aspektus tokiais klausimais kaip „suinteresuotų šalių kapitalizmas“ ir „kova su nelygybe“. Dalyviai taip pat aptars globalizacijos ateitį ir ar centriniai bankai turi dar neišbandytų priemonių.

Žemiau pateikiamos karščiausios temos:

Globalizacijos pikas?

Era, kurioje žmonių, prekių ir pinigų srautai pasaulio mastu vis labiau nesuvaldomi, galbūt pasiekė savo aukščiausią tašką, vyriausybėms laikantis protekcionizmo pozicijos ir sudarant daugiau kliūčių migracijai. Jau dabar suskaičiuojama apie 77 fizinius barjerus, nubrėžiančius tarptautines sienas, palyginti su 155 1989 metais, po Berlyno sienos griūties, rodo „Bank of America“ duomenys.

Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) paskaičiavimais, tarptautinės prekybos tempai 2019 metais buvo mažesni už ūkio plėtrą jau penktą kartą nuo finansinės krizės laikų. Užsienio tiesioginių investicijų srautai mažėja nuo 2015 metų, tvirtina Jungtinės tautos (JT).

Jungtinių Valstijų-Kinijos prekybos karas yra atsidūręs permainas lemiančių įvykių centre. Bet netgi pasirašius tarpinį susitarimą, Petersono tarptautinės ekonomikos instituto (PIIE) duomenimis, vidutinis JAV tarifas importuojamoms prekėms iš Kinijos vis dar siekia 19,3 proc., lyginant su 3,1 proc. rodikliu 2018 metų pradžioje.

Davoso ekonomikos forumas


Be Pekino, D. Trumpas turi ir kitų siekių; jis norėtų pertvarkyti Pasaulio prekybos organizaciją (PPO) ir galimai imtis griežtų apribojimų, susijusių su Europos automobilių eksportu. Jungtinė Karalystė (JK) vis dar ligi galo nėra susitarusi su Europos Sąjunga dėl prekybos sutarties po „Brexit“.

Vis dėlto skaitmeninės ekonomikos tolesnė plėtra, stiprėjantis turizmo sektorius ir didėjanti įmonių priklausomybė nuo pajamų, generuojamų už jų vietos rinkų ribų, suteikia vilties, kad pasitikėjimą pelniusi globalizacija veikiau toliau plečiasi nei traukiasi.

Kapitalizmo pikas?

JPMorgan Chase & Co.“ generalinis direktorius CEO Jamies Dimonas ir „BlackRock Inc.“ steigėjas Laurencas Finkas, abu dalyvausiantys Davoso forume, yra iš tų, kurie pradėjo diskusijas apie tai, ar bendrovės turėtų labiau atsižvelgti į tokius rinkos dalyvius kaip klientai ir darbuotojai, – taip atsitraukiant nuo dešimtmečius galiojusios „pirma akcininkas“ požiūrio.

Permainas lemiantys veiksniai – populizmo stiprėjimas, susirūpinimas dėl to, kad atlyginimai atsilieka nuo tokių aktyvų kaip vertybiniai popieriai, ir nerimas dėl klimato kaitos.

Bręstanti tūkstantmečio karta taip pat yra viena iš varomųjų jėgų. Anot „Bank of America“, priimant investicinius sprendimus, 87 proc. žmonių, gimusių 1981–1996 m. laikotarpiu, laikosi nuomonės, kad aplinkosaugos, socialiniai bei valdymo veiksniai yra svarbūs.

Davoso ekonomikos forumas


Nelygybės pikas?

Spaudimas mažinti nelygybę taps vis aktualesnis šį dešimtmetį, nes Jungtinių Tautų (JT) Darnaus vystymosi tikslų (DVT) programos galutinis terminas – 2030 metai – artėja. JT Darnaus vystymosi darbotvarkę pasirašė 193 pasaulio šalys, dokumente nustatyta 17 darnaus vystymosi tikslų ir 169 smulkesni uždaviniai, bei 304 rodikliai, apibrėžiantys, kaip nutraukti skurdą, apvalyti aplinką ir kurti gerovę visiems.

Tam tikros pažangos jau pasiekta. Abhijito Banerjee ir Esther Duflo, praėjusiais metais pelniusių Nobelio ekonomikos premiją, vertinimu, nuo 1980 metų vidutinės 50 proc. pasaulio maitintojų pajamos šoktelėjo beveik dvigubai.

Bet Williamas Gale‘as iš „Brookings Instituion“ pažymi, kad 2018 metais 400 turtingiausių amerikiečių priklauso 3,26 proc. turto, lyginant su 0,93 proc. dalimi 1982 metais. Be to, vienas procentas turtingiausiųjų tiek 1979, tiek 2019 metais mokėjo apie trečdalį savo pajamų mokesčiams, sako jis. Galima tikėtis, kad tokie duomenys bus dažnai minimi artėjant lapkritį numatytiems JAV prezidento rinkimams, kai kuriems demokratų kandidatams propaguojant aukštesnius pelno bei turto mokesčius.

Greta Thunberg Davoso ekonomikos forume


Jaunimo pikas?

Pirmą kartą pasaulyje šiuo metu yra daugiau vyresnio amžiaus žmonių nei vaikų , ir panašu, kad ši tendencija plėsis, rodo Jungtinių Tautų duomenys.

Pasaulinis gimstamumo rodiklis jau sumažėjo perpus, nuo penkių vaikų vienai moteriai 1955 metais, o vidutinė gyventojų gyvenimo trukmė išaugo nuo 31 (1900 metais) iki 72 šiandien ir, manoma, iki amžiaus pabaigos turėtų pasiekti 83.

Nors iki 2030 metų tikimasi dar vieno milijardo žmonių planetoje, demografinė struktūra labai skirsis. Visų pirma, 65 metų amžiaus ir vyresnių žmonių skaičius bus didesnis už jaunesnių nei penkerių metų amžiaus vaikų skaičių.

Be to, sulėtės ir darbingo amžiaus gyventojų skaičiaus augimas, o tai, savo ruožtu, ribos pensijų ir sveikatos priežiūrai skirtų lėšų dalį. Neseniai publikuotame straipsnyje Stanfordo universiteto profesorius Charlesas Jonesas atkreipė dėmesį į „aiškią galimybę“, jog pasaulio gyventojų skaičius ilgiuoju laikotarpiu veikiau mažės nei stabilizuosis, o tokia dinamika sukeltų akivaizdžią grėsmę ekonominiam augimui.

Klimato kaitos pikas?

Pasaulis susiduria su visa serija lūžio taškų, susijusių su klimatu – nuo tirpstančių ledynų iki sausrų bei nykstančių koralų rifų. Gamtos žurnalas pernai lapkritį surūšiavo rizikas ir pavadino jas „kritine klimato padėtimi“, dėl kurios bus būtina imtis politinių bei ekonominių priemonių. Per pastarąjį ketvirtį amžiaus registruotas rekordinis karščiausių metų skaičius – 21.

„Mes tvirtiname, kad reagavimo laikas norint užkirsti kelią tokiems „lūžio taškams“ jau traukiasi link nulio, o reagavimo laikas siekiant nulinio išmetamųjų teršalų kiekio yra trisdešimt metų, geriausiu atveju“, – rašė straipsnio autoriai.

Davoso ekonomikos forumas


Tarptautinės pastangos pažaboti iškastinio kuro taršą patyrė nesėkmę pernai gruodį, po to, kai maratoninės JT derybos susilpnino diskusijų svorį nagrinėjant klausimus, dėl kurių buvo susitarta ankstesniais metais.

Naftos paklausos pikas?

Karštesnės temperatūros privertė per nauja atkreipti dėmesį į pasaulinę energijos šaltinių įvairovę.

Tai reiškia, kad atsinaujinanti energija, tokia kaip saulės ir vėjo, taip pat elektriniai automobiliai, grieš pirmu smuiku politikos darbotvarkėje, ir, žinoma, – transporto priemonių, varomų iškastiniu kuru, kaina.

Anot pagrindinių naftos tiekėjų arba tarptautinių naftos bendrovių (angl. Big Oil), vis labiau tikėtina, jog naftos paklausos piko sulauksime šio amžiaus ketvirtojo dešimtmečio pabaigoje.

Pavyzdžiui, „Saudi Aramco“, didžiausia pasaulyje naftos gamintoja ir pelningiausia bendrovė planetoje, savo pradinio viešojo akcijų platinimo programoje teigia, kad naftos paklausa gali pasiekti piką apie 2035 metus.

Automobilių pikas?

Šiandien keliuose – apie 1,3 mlrd. automobilių, ir greičiausiai didesnio skaičius niekada nebebus. Iki amžiaus vidurio megamiestuose gyvens apie du trečdalius pasaulio gyventojų, ir prabangių automobilių poreikis sumažės.

Miesto architektūros vystymasis taip pat vis labiau ribos automobilių naudojimą. Tokie pokyčiai jau vyksta išsivysčiusiose rinkose. Tik 26 proc. JAV šešiolikmečių įsigijo vairavimo teises 2017 metais, palyginti su beveik puse vos prieš 36-erius metus, rodo „Sivak Applied Research“ duomenys. Net jei bendri automobilių pardavimai išliks tvirti, pigesnės technologijos, tokios kaip „robo-taksi“, ir paslaugos, tokios automobilio dalijimasis, užgoš dalį jų patrauklumo.

Centrinių bankų pikas?

Centriniai bankai galbūt ir išgelbėjo pasaulį nuo depresijos po finansinės krizės, bet jų galimybės radikaliai pakeisti savo šalių ekonomikas dabar jau ribotos, ypač, anot „Bank of America“, po daugiau nei 700 palūkanų normų sumažinimų ir apie 12 trilijono dolerių kiekybinio švelninimo programos, skaičiuojant nuo 2009 metų.

Jau dabar dėl žalos bankams kaltinamos neigiamos palūkanų normos, tuo tarpu demografiniai pokyčiai, rekordiniai įsiskolinimai, technologiniai trikdžiai ir bankų skolinto kapitalo dalies mažinimas – visa tai sekina pinigų politikos galią. Dėl to politikams daromas spaudimas atlaisvinti fiskalinę politiką kitąkart, kai pasaulio ekonomiką ištiks bėda.