Europos Sąjunga (ES) šiais metais apsvarstys apie 40 sprendimų dėl lygiavertiškumo, nulemiančius, kiek nuosavo kapitalo, vertybinių popierių su fiksuotomis pajamomis ir kitokio investicinės bankininkystės verslo gali likti Londone, toliau aptarnaujant ES klientus. Bendrijos politikai nėra įpareigoti išlaikyti glaudžius santykius su Jungtinės Karalystės finansų pramone.

Barclays Plc.“, „Goldman Sachs Group Inc.“ ir „.Bank of America Corp.“ yra vieni iš tų, kurie ruošiasi blogiausiam scenarijui, pastaruosius trejus metus steigdami savo padalinius tokiuose miestuose kaip Dublinas, Paryžius ir Frankfurtas. Tačiau didžiausi pasaulio investiciniai bankai kol kas iš Jungtinės Karalsytės iškėlė tik vieną kitą aukščiausio rango vadovą ir tik labai nedidelę prekybos verslo dalį.

„Manyčiau, bus nelengva kelis mėnesius, – sakė Catherine McGuinness, Londono Sičio pirmininkė politikos klausimais. – Aš labai tikiuosi, kad pagrindinio lygiavertiškumo sprendimų procesas neturėtų būti sudėtingas, nes šiuo metu esame tam pasiruošę ir suderinę visus aspektus. Nerimauju tik dėl to, kad jis gali būti politizuojamas.“

Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen šia prasme jau užsiėmė tvirtą poziciją, aiškiai leisdama suprasti, kad „viskas keisis“ Sičio santykiuose su Europos Sąjunga. Jungtinė Karalystė pasiruošusi oficialiai pasitraukti iš ES iki sausio 31 dienos, o oficialus pereinamasis laikotarpis truks iki gruodžio 31 dienos.

Ar būtent to norėjo Sitis?

Jungtinės Karalystės finansų įmonės iš pradžių siekė daug platesnio susitarimo, tikėdamosi iki minimumo sumažinti trikdymų poveikį. Bendrija griežtai atmetė tokius reikalavimus ir pareiškė, kad ES standartinė prieigos prie rinkos sistema užsienio jurisdikcijoms tėra viskas, kas bus prieinama po „Brexit“ – tai reiškė, kad įmonėms, norinčioms lengvai patekti į bendrą rinką, taikomi nuostatai turi būti pripažinti lygiaverčiais.

Problema dėl lygiavertiškumo, Jungtinės Karalystės požiūriu, yra ta, kad toks ES Komisijos sprendimas yra vienašališkas ir gali būti atšauktas be išankstinio įspėjimo. Derybose su ES narėmis-valstybėmis, vykusiose sausio 10 dieną, Europos Komisija (EK) pakartojo, kad sprendimai dėl prieigos prie rinkos nebus derybų objektas ir kad ji gins savo pačios interesus.

Be viso to, lygiavertiškumo procesas yra kompleksinis rinkinys daugybės sprendimų, kurie gali būti priimami vadovaujantis konkrečiais Europos įstatymais, kai sprendžiami tik konkrečių finansinių paslaugų klausimai ir tik atskirai kiekvienos šalies atžvilgiu.

Europos Komisija yra priėmusi per 280 sprendimų dėl lygiavertiškumo, susijusių su daugiau nei 30 šalių finansų pramone.
Londonas

Kurie sprendimai dėl lygiavertiškumo yra svarbiausi?

Vertybiniai popieriai su fiksuotomis pajamomis ir akcijų prekyba, ir bankininkystės verslo taisyklės yra ypatingo prioriteto klausimai. Sąrašo viršuje yra tarpvalstybinės investicinės paslaugos, siūlomos iš Londono profesionaliems klientams Europos Sąjungoje. Pagal peržiūrėtą ES Rinkų ir finansinių priemonių direktyvą, arba MiFID II, leidžiamas lygiavertiškumas tokių paslaugų kaip portfelio valdymas, konsultacijos investicijų klausimais, finansinių priemonių išplatinimo garantijos ir prekybos sandorių vykdymas.

Kadangi MiFID II pradėta taikyti 2018 metų sausį, nei vienai užsienio šaliai nepriskiriamas tokio pobūdžio lygiavertiškumas. Prieiga gali būti suteikiama visoms paslaugoms, pripažįstamoms įstatymų, arba tik tam tikrai jų daliai. Tuo tarpu bankai, akcijų prekiautojai ir kliringo rūmai, pavyzdžiui Londono „London Stock Exchange Group Plc.“, reikalauja iš Bendrijos leisti prekiauti ES listinguojamomis akcijomis Londono platformose ir atlikti čekių kliringą Sityje. ES pritaikė lygiavertiškumo nuostatą kliringo rūmams, bet tik laikinai.

Kam netaikomos nuostatos dėl lygiavertiškumo?

Pagrindinei bankininkystės veiklai, tokiai kaip indėlių priėmimas, investicinės paslaugos mažmeniniams klientams ir sindikuoto bei kitokio tarpvalstybinio skolinimo paslaugos, nuostatos dėl lygiavertiškumo netaikomos.

Jei bankai nori tęsti savo veiklą, jiems greičiausiai teks vykdyti verslą savo naujuose padaliniuose Bendrijos teritorijoje. Tam galiausiai prireiks perkelti daugiau kapitalo ir darbuotojų.

Bet ar laisvosios prekybos sutartis neišsprendžia visų problemų?

ES neparodė jokio noro įtraukti finansines paslaugas – bent tam tikru lygiu – į laisvosios prekybos sutartį su Jungtine Karalyste. Net jei ji jas ir įtrauktų, toks susitarimas nulemtų naujovių daugelyje sričių ir todėl gali būti sunkiai įgyvendintas iki gruodžio, Boriso Johnsono nustatyto galutinio termino deryboms dėl prekybos.
Borisas Johnsonas

Narėms-valstybėms parodytose skaidrėse Europos Komisija patvirtina, kad laisvosios prekybos sutartis neatvers palčiai durų tarpvalstybinėms finansinėms paslaugoms, palikdama lygiavertiškumo nuostatą kaip kitą kelią.

Lygiavertiškumo ir prekybos susitarimo klausimus politikai, siekiantys laimėti sau taškų, vis tiek galėtų svarstyti bendrai, kaip kad buvo Šveicarijos atveju.

Ar Jungtinei Karalystei pasiseks?

Naujausi ES lygiavertiškumo sistemos pakeitimai rodo, kad Londono laukia įtempta kova. Nuo referendumo dėl „:Brexit“ dienos politikos formuotojai Briuselyje sugriežtino taisykles, susijusias su pasiruošimu išstojimui. Pavyzdžiui, ES šiuo metu turi didesnius įgaliojimus tikrinti ir tirti išvestinių finansinių priemonių kliringo rūmus, remdamasi tuo, kad britų įmonės yra sudariusios didžiąją dalį eurais išreikštais sutarčių.

Komisija taip pat nurodė, kad šalis gali tikėtis griežtų savo nuostatų vertinimų ir atidžios stebesėnos, vos tik bus suteiktas lygiavertiškumas, -- tuo siekiama užtikrinti, kad sistemos viena nuo kitos nenutolsta.

ES britų taisyklių pripažinimo laimėjimas turėtų būti vertinamas kaip pirmas žingsnis link ambicingesnių santykių, sakė Conoras Lawloras, „Brexit“ direktorius iš Jungtinės Karalystės finansų lobistinės grupės.

„Abi pusės turėtų apsvarstyti, kokiu būdu, remdamosi dabartinėmis lygiavertiškumo sistemomis, jos galėtų sukurti ilgalaikį mechanizmą, skirtą tarpvalstybinei finansinių paslaugų prekybai“, – pabrėžė C. Lawloras.