Prašmatniame Johanesburgo Sandtono rajone iškilęs „Leonardo“ – 234 metrų aukščio dabartinis šio prestižinio titulo savininkas. Nors oficialiai jis buvo atidarytas tik spalio mėnesį, per artimiausius trejus metus dangoraižį greičiausiai aplenks „Mohammed VI Tower“, kylantis Maroko sostinėje Rabate.
Šio 250 metrų aukščio pastato statyba buvo pradėta prieš metus. Baigtame statyti dangoraižyje „bus 55 aukštai, kuriuose bus įrengtas prabangus viešbutis, prestižiniai biurai ir liukso klasės apartamentai, taip pat – observatorija pačiame bokšto viršuje“, – pasakojo Leila Haddaoui, generalinio direktoriaus pavaduotoja kompanijoje „O Tower“, priklausančioje privačiai valdomai „FinanceCom SA Group“, kuri užsakė ir finansavo projektą.
Statybas planuojama užbaigti 2022 m. gegužę, pridūrė Bjornas Walgraeve, projekto direktorius iš Belgijos įmonės „Besix Group SA“, kuriai 2018 m. spalį buvo patikėta statybų sutartis. „Šiuo metu aikštelėje dirba 300 žmonių, tačiau piko metu jų padaugės iki 2000“, – paaiškino jis.
Toliau į pietus stiebiasi dar vienas Afrikos aukštaūgių konkurso dalyvis – „F“ bokštas, kuris iškils Dramblio Kaulo Kranto komercinėje sostinėje Abidžane. Statybos dar neprasidėjo, tačiau architektui Pierre'ui Fakhoury priklausanti bendrovė „PFO Africa“ jau giriasi, kad bokštas bus aukščiausias žemyne ir pastatytas sieks 283 metrus.
„F“ bokštas turėtų tapti „architektūros etalonu, pasižyminčiu simetriška geometrija, visai kaip afrikietiška kaukė“, – savo tinklalapyje skelbia „PFO“.
P. Fakhoury mėgsta pasišvaistyti superlatyvais: jis suprojektavo ir didžiausią pasaulyje bažnyčią – Jamasukre stovinčią Dievo Motinos Taikos baziliką (Basilica of Our Lady of Peace). Jamasukras – buvusio Dramblio Kaulo Kranto prezidento Felixo Houphoueto Boigny gimtasis miestas.
Afrika jau pavėlavo į aukštaūgių vakarėlį: Azijos ir Artimųjų Rytų šalys yra pasistačiusios devynis iš 10 aukščiausių dangoraižių – visi iškilo per pastarąjį dešimtmetį. Net tada, kai bus pastatytas „F“ bokštas, jis sieks vos trečdalį pasaulio lyderio – Dubajaus „Burj Khalifa“ – aukščio. Ikoninis Eifelio bokštas Paryžiuje, pastatytas daugiau nei prieš 130 metų (1889 m.) – ir tas yra 324 metrų aukščio.
„Po Rugsėjo 11-osios visi trumpam nusprendė, kad dangoraižių jau gana, o iš tikrųjų yra visiškai priešingai, – telefonu iš Keiptauno pasakojo Eitanas Karolis, „Louis Karol Architects“ generalinis direktorius. – Žmones natūraliai traukia aukšti pastatai, nes tai yra svarbus simbolis ir suteikia miestui kažką ypatingo“, – pridūrė jis.
Johanesburgo centre stovinčiam „Carlton Center“ aukščiausio Afrikos pastato vardas buvo suteiktas septintojo dešimtmečio pabaigoje, kai jį už maždaug 88 milijonus randų (6 milijonus dolerių) pastatė „Anglo American Properties“. Karūną iš jo atėmė „Leonardo“: tai oficialiai patvirtino Aukštų pastatų ir miesto aplinkos taryba.
„Varžybos dėl aukščiausio pastato yra simbolinės“, – paaiškino Keiptauno universiteto Architektūros ir planavimo katedros vedėja Philippa Tumubwainee.
„Aukšti pastatai reikalauja pakankamai sudėtingos inžinerijos, novatoriško mąstymo, tam tikros progresyvios struktūrinės sistemos, nes teks į viršų kelti tiek žmones, tiek medžiagas, – sakė ji. – Tam reikia įgūdžių, reikia darbo jėgos, reikia pinigų. Tai brangus malonumas.“
