Tiek JAV, tiek Kinija, darančios didžiausią įtaką pasaulio ekonomikai, gali laikytis politikos, orientuotos į spartesnį pasaulinį augimą, metų prognozėje nurodo strategai, vadovaujami pasaulinio prekių tyrimų vadovo Edwardo Morse. Tai lemtų didesnę prekių paklausą, kas savo ruožtu galėtų pritraukti investuotojų srautus, palaikančius aukštesnes kainas.

„2020 m. prekėms turėtų tapti geresniais metais, nors anksčiau dėl to buvo nerimaujama, – rašo E. Morse. – Daugelio prekių paklausa turėtų sumažinti pasiūlą ir pakelti kainas.“

Nors dabartinė geopolitika, ypač Artimųjų Rytų, gali smarkiai padidinti ir sumažinti prekių kainas, prekybos politikos proveržis tarp dviejų pagrindinių pasaulio ekonomikų turi potencialo per dieną pridėti daugiau nei 500 000 barelių pasaulinės naftos paklausos bei padidinti metalų ir žemės ūkio produkcijos vartojimą, teigia strategai.

„Brent“ naftos kaina trečiadienį pakilo beveik iki 72 dolerių už barelį po to, kai Iranas paleido raketas į Irako bazes, kuriose apgyvendintos JAV pajėgos, siekdamas atsilyginti už amerikiečių oro antskrydį, per kurį žuvo aukščiausio rango Irano generolas. Kainos sumažėjo, kai sumažėjo karo galimybė: šiuo metu nafta kainuoja maždaug 65 dolerius, praėjusią savaitę pasiekusi 5,3 proc. nuosmukio ribą.

„Didelė rizika“

Vis dėlto E. Morse perspėja apie šiemet laukiančias „dideles kliūtis“ ir įvardija „septynias didžiąsias rizikas“:

– Bet koks JAV „naujasis žaliasis susitarimas“ gali baigtis įvairiomis pasekmėmis; energetikos ir aplinkosaugos politikos skirtumai, kuriuos lems lapkričio mėnesio JAV prezidento ir Kongreso rinkimų rezultatai, gali būti reikšmingi;

– Mažesnis Kinijos augimas; jeigu ekonomika nepateisins lūkesčių, pramoninių prekių kainos gali „būti žemos ilgiau“;

– JAV ir Kinijos prekybiniai santykiai; tolesnis sprendimas dėl prekybos karo padidintų prekių paklausą per normalizuotas tiekimo grandines, tačiau reikšminga eskalacija „veikiausiai sustiprintų prekių rinkos nuosmukį ir pasaulinės recesijos tikimybę“;

– OPEC+ stebina pratęsdamas, pagilindamas ar nutraukdamas apribojimus; naujausias susitarimas dėl gilesnių apribojimų rizikuoja sulaukti pasipriešinimo, be to, susitarimas gali apskritai žlugti, nes „dėl didesnių kainų Rusija yra linkusi atsiskirti“; susitarimas gali būti pratęstas, jei naftos kainos mažės;

– Užaštrėjusi geopolitinė padėtis padidina naftos kainų šuolio potencialą; pavyzdžiui, rugsėjo mėnesio išpuoliai prieš Saudo Arabijos naftos telkinius ir dabartinė JAV ir Irano įtampa „parodo, koks nenuspėjamas yra Artimųjų Rytų ir Šiaurės Afrikos regionas, keliantis pavojų tradicinių gamintojų naftos tiekimui“;

– Kai kurių prekių kapitalo išlaidų ciklai tampa trumpesni ir greitesni; nykstant paklausai ir esant mažesnėms išlaidoms, naujiems ištekliams nebėra skubos;

– Šiais metais visame pasaulyje stebėsime maisto kainų infliaciją, kurią lemia Kinijos baltymų stoka. Nors sumažėjęs pasaulinis mėsos tiekimas turėtų būti gera naujiena eksportuotojams, tokiems kaip JAV ir Brazilija, išaugusios kainos gali paskatinti maisto infliacijos šoką kai kuriose besivystančiose Azijos rinkose.