Baigiantis pastarajam dešimtmečiui, jis skyrė milijardus dolerių kovai su skurdu ir sveikatos priežiūros bei švietimo sistemoms gerinti. Bet jo grynoji turto vertė taip pat padidėjo daugiau nei dvigubai per minėtą laikotarpį, tokį šuolį lėmė smarkus pagyvėjimas akcijų rinkose ir palankios mokesčių politikos.
Tad, baigiantis dešimtmečiui, antras turtingiausias žmogus pasaulyje pareiškė norą, kad jo kolegos milijardieriai mokėtų daug didesnius mokesčius.
Jungtinių Valstijų įstatymų leidėjai turėtų panaikinti spragas, padidinti turto mokestį, taip pat pakelti kapitalo prieaugio mokestį iki tokio lygio, kad jis prilygtų darbines pajamas (su darbo santykiais susijusias pajamas) apmokestinamam tarifui, pirmadienį metų pabaigos tinklaraščio poste rašė B. Gatesas. Jis taip pat paragino valstijas ir vietos valdžią siekti „sąžiningesnių“ mokesčių ir dar kartą pasisakė už valstijos pajamų mokestį Vašingtone, kur jiedu su žmona Melinda gyvena.
„Man neproporcingai atlyginama už darbą, kurį atlieku, - tuo metu, kai daugelis kitų, kurie dirba ne mažiau, sunkiai suduria galą su galu, – rašė jis. – Štai kodėl pasisakau už mokesčių sistemą, kurioje, jeigu turi daugiau pinigų, moki didesnį procentą mokesčių. Ir aš manau, kad turtingieji turėtų mokėti daugiau nei jie moka šiuo metu, tą taikau ir sau su Melinda.“
64-ių B. Gateso turtas įvertintas 113,7 mlrd. JAV dolerių, rodo „Bloomberg Billionaires Index“ indeksas, atspindintis penkių šimtų turtingiausių pasauli asmenų valdomų aktyvų vertės pokyčius. 2010 metais jiedu su Melinda ir B milijardieriumi Warrenu Buffettu paskelbė kampaniją „Duodamas pažadas“ (The Giving Pledge) ir paragino kitus milijardierius pasižadėti skirti filantropijai dalį savo turto. Gegužės duomenimis, šioje kampanijos jau sutiko dalyvauti 204 žmonės iš 23 šalių.
Pernai lapkritį vykusiame renginyje B. Gatesas išsakė abejonių dėl turto mokesčių, kurį pasiūlė kandidatai į prezidentus Elizabeth Warren and Bernie Sandersas. Savo tinklaraštyje jis rašė neužimsiąs jokios pozicijos dėl įvairių pasiūlymų, diskutuojamų kampanijos metu.
„Bet aš tikiu, kad mes galime pasiekti sąžiningesnės sistemos neaukodami paskatos kurti inovacijas, – rašė jis. – Turtingiausi amerikiečiai gali leisti sau mokėti daug daugiau, kol dar eina į darbą ir kuria darbo vietas. Aštuntajame dešimtmetyje, kai mudu su Paulu Allenu ėmėmės kurti „Microsoft“, ribinės mokesčių normos buvo beveik dukart didesnės už aukščiausią tarifą šiandien. Bet tai nesužlugdė mūsų akstino steigti galingą bendrovę.“
Kai kas klausinėja B. Gateso, kodėl jis neapsiriboja savo paties indėliu: tegu susimoka papildomus mokesčius, jei nori; bet „tai nebūtų didelio masto sprendimas“, rašė jis. „Papildomas savanoriškas aukojimas niekada nepritrauks pinigų tiek, kad jų pakaktų viskam, ką turinti padaryti vyriausybė“, – teigė jis.
Billo ir Melindos Gatesų fondas 2018 metų pabaigoje išmokėjo 50,1 mlrd. JAV dolerių įvairiems tikslams. B. Gatesas savo tinklaraštyje apgynė mokestines lengvatas, taikomas fondams, tvirtindamas, kad „filantropija padeda valdyti didelės rizikos projektus, kuriuos prisiimti vyriausybė yra nepajėgi, o korporacijos atsisako“.
