Net nuobodžiausios pramonės šakos buvo priverstos pergalvoti tai, ką daro, reaguodamos į naujai išdygusius konkurentus ir besikeičiančius klientų lūkesčius. Vyriausybės randa vis naujų būdų, kaip pasiekti piliečius, ir naujų baimių, susijusių su juos įgalinančiomis technologijomis.

Kadangi technologijos keičia viską, sunku išrinkti vienintelę reikšmingiausią praėjusio dešimtmečio technologiją. Vis dėlto mano nusižiūrėta svarbiausia dešimtmečio permaina – visai ne technologija. Tai pinigai: galybė pinigų.

Pažvelkime į kompanijas, stovinčias už kai kurių svarbiausių besikeičiančių tendencijų: „Tesla Inc.“, kuri bando aukštyn kojomis apversti automobilizmo kultūrą, prašo nuolatinių investuotojų vis naujų grynųjų pinigų dozių, kad galėtų tęsti verslą. Tą patį daro ir „Netflix Inc.“ – kompanija, transformavusi pramogų industriją ir žmonių laisvalaikį. „Uber Technologies Inc.“ ir „Airbnb Inc.“ negalėtų egzistuoti dabartine forma be precedento neturinčio investicinių pinigų srauto, kuris po finansinės krizės sutekėjo į šiuos naujai įsteigtus startuolius.

Maistas, pristatomas iki pat mūsų durų; nekilnojamojo turto ir programinės įrangos kompanijos, kurios keičia tai, kaip ir kur dirba kitos kompanijos; programos, kurios perrašo, ką reiškia būti jaunu žmogumi; verslai, darantys poveikį kosmosui; nauji iššūkiai visuomenės sveikatai; besikeičianti pinigų ir mokėjimų prigimtis – beveik nė vienas iš šių reiškinių nebūtų finansiškai perspektyvus, jei nuo pat pradžių nebūtų sulaukęs galingo investicinio kapitalo.

Kai kuriais atvejais finansinės injekcijos tęsiasi ir iki šiol. Visas šias pasaulį keičiančias technologijas įkvėpė genialios idėjos, tačiau jų kuras yra kitų žmonių pinigai.

Šį efektą lengviausia pastebėti technologijų startuolių pasaulyje. Remiantis Nacionalinės rizikos kapitalo asociacijos duomenimis, 2009 m. į JAV technologijų startuolius buvo investuota 27,2 milijardai dolerių. Per 12 mėnesių, pasibaigusių šį rugsėjį, šis skaičius viršijo 143 milijardus dolerių.

Kitų žmonių pinigų poveikis išplito už Silicio slėnio ir kitų pasaulinių technologijų centrų ribų. Tokios superžvaigždės kaip „Apple Inc.“ ir „Microsoft Corp.“ sėkmingai besiklostantį pastarąjį dešimtmetį sugebėjo skolintis pinigų pigiai ir paprastai. Šiems ypatingai pelningiems titanams pinigų nė nereikia – bet juk nepakenks.

Foto: AP / Scanpix


Kitų žmonių pinigai leido jiems apdovanoti akcininkus arba sumaniai paskirstyti lėšas naujoms sritims. Įsitikinimas, kad pasaulis yra pagavęs unikalų spartaus technologinio virsmo momentą, suteikė atokvėpio kompanijoms, norinčioms savarankiškai finansuoti disruptyvias investicijas: ar tai būtų „Amazon“, virstanti siuntinių pristatymo įmone, ar „Mukesh Ambani“, išleidusi dešimtis milijardų dolerių, kad tranformuotų Indiją į modernią interneto galybę.

Pinigų prieinamumas buvo porecesinės politikos formavimo rezultatas, kuris sudarė sąlygas ekonomikos augimui ir paskatas žmonėms investuoti į turtą, kuris yra rizikingesnis ir sykiu patrauklesnis.

Kai technologiniai pokyčiai persidavė į vis daugiau gyvenimo ir verslo sferų, investuotojai pasijuto motyvuoti ieškoti naujų sričių, kuriose technologijos galėtų pritaikyti savo disruptyviąją magiją. Šis efektas paveikė netgi palyginti jaunas kompanijas. Pavyzdžiui, restoranų technologijų bendrovė „Grubhub Inc.“ ir būsto medžioklės centras „Zillow Group Inc.“ apvertė aukštyn kojomis savo verslus, kad galėtų konkuruoti su jaunesniais konkurentais. Šie pokyčiai galbūt ir netvarūs, tačiau jie – neišvengiami.

Piniginės įplaukos į technologijas buvo racionalios, bent jau mikropožiūriu. 2017 m. vienas neidentifikuotas investuotojas apie „Snapchat“ motininę kompaniją pasakė: „Esu pasirengęs rizikuoti netekti 50 proc., jei tik yra tikimybė, kad tai taps naujuoju „Facebook“, ir galėsiu atgauti dešimteriopą sumą.“ Blogiausia, kas gali nutikti, kai pinigai investuojami į rizikingas jaunas įmones – jūs prarasite viską. Geriausiai perspektyvai ribų nėra.


Vis dėlto kolektyvinis šių racionalių sprendimų poveikis yra visiškai neracionalus. Pinigų yra daugiau nei gerų idėjų, o tai verčia skatinti blogo verslo ir blogo elgesio racionalizavimą.

Dabar beveik visi, turintys ryšių su technologijų pramone, sako, kad į ją sukišta per daug pinigų, kurie daro iškreiptą poveikį. Taip pat beveik visi, turintys ryšių su technologijų pramone, mano, kad jie nėra tie, kurie priima blogus sprendimus, nes nežino, ką daryti su tiek daug pinigų ir tiek mažai gerų idėjų.

Nepaisant to – ir nepaisant kelių žlugusių jaunų bendrovių, tokių kaip „Munchery“, „Blue Apron“ ir „WeWork“, bei neišspręstų klausimų apie „Uber“ gyvybingumą – pagrindinės sąlygos nepasikeitė. Palūkanų normos JAV vis dar žemos, o įvairių rūšių turto vertė ir toliau auga. Tai reiškia, kad galingi žmonių pinigų srautai ir toliau plūs į perspektyvias – ir ne tokias perspektyvias – verslo idėjas.

Aš vis dėlto tikiu, kad tai, ką šį dešimtmetį regėjome technologijų pramonėje, iš dalies yra pinigų sukurtas miražas. Įmonės ir ištisos pramonės šakos statomos iš smėlio, ir kai kurios iš jų neišgyvens neišvengiamai besimainančių verslo ciklų. Kita vertus, technologijų disruptyvumas yra tikras ir negrįžtamas. Net jei kitų žmonių pinigai išnyks kaip dūmas, niekas negali atsukti laiko atgal ir ištrinti visur prasiskverbiančių technologinių pokyčių.