Šį kartą taikinyje – mokėjimo paslaugų teikėjai, kurie ne tik palengvina elektroninę prekybą, bet ir padeda žmonėms pigiai siuntinėti pinigus po visą pasaulį. Pavojus yra toks, kad nusikaltėliai jais naudojasi siekdami nuslėpti neteisėtus sandorius, kol tikrintojų dėmesys sutelktas į tradicinius bankus.
Apie pavojų šiais metais įspėjo Šiaurės šalys, kurios ėmėsi esminių pokyčių po to, kai „Danske Bank A/S“ pripažino, jog didelė dalis iš maždaug 230 milijardų dolerių, kurie perėjo per nediduką Estijos filialą, galėjo būti neteisėti.
Taip pat nerimaujama dėl stambių pasaulinių žaidėjų, tokių kaip Londone įsikūręs „Revolut Ltd“, bankininkystės licenciją gavęs iš Lietuvos.
Tačiau pačių drastiškiausių veiksmų ėmėsi teisėsaugos ir reguliavimo institucijos Taline, Rygoje ir Vilniuje – finansinių technologijų centre.
Estijos policija šį mėnesį dėl pinigų plovimo ir grobstymo sulaikė tris „GFC Good Finance Company AS“ darbuotojus.
„GFC“, veikiantis nuo 2013 m. ir šių metų pirmąjį ketvirtį kontroliavęs daugiau kaip pusę 183 milijonų eurų rinkos, gegužę neteko licencijos. Valdžia pranešė, kad jis „rimtai pažeidė“ taisykles, įskaitant klientų patikrinimo procedūras.
Balandžio mėnesį „AS Talveaed“ – nuo 2011 m. aptarnavęs aukštesnės rizikos klientus nerezidentus – taip pat buvo atimta licencija paaiškėjus, kad jis „kelerius metus“ pažeidinėjo teisinius įsipareigojimus.
„Galime patvirtinti, kad išsiaiškinus šiuos atvejus rizika sektoriuje ženkliai sumažėjo“, – elektroniniame laiške pažymėjo finansų priežiūros tarnybos vadovas Kilvaras Kessleris.
Lietuvoje centrinis bankas spalio mėnesį 245 000 eurų bauda nubaudė mokėjimo bendrovę „MisterTango UAB“ už pinigų plovimo ir kovos su terorizmu finansavimo taisyklių pažeidimą – tai trečiasis bendrovės nusižengimas nuo 2016 m.
Bankas taip pat sugriežtino AML ir kapitalo reikalavimus elektroninių pinigų ir mokėjimo kompanijoms.
„Didelis pažeidžiamumas“
Panašūs rūpesčiai kyla ir Latvijoje. Kovos su pinigų plovimu priežiūros tarnyba mano, kad kai kurios kompanijos aptarnauja didelės rizikos užsienio klientus, nes jų klientų patikrinimo sistemose esama trūkumų. Šiemet paskelbtame rizikos įvertinime teigiama, kad įmonėms, teikiančioms paslaugas vietiniams klientams, taip pat gali kilti rizika įsipainioti į sukčiavimo schemas.
Ataskaitoje nurodoma, kad riziką „padidina didelis sektoriaus pažeidžiamumas“ AML sistemų valdymui.
Estija, kur buvo sukurtas „Skype“ ir kuri ragina gyventojus viską atlikti elektroniniu būdu – nuo mokesčių deklaravimo internetu iki balsavimo rinkimuose – buvo viena iš pirmųjų šalių, suabejojusių mokėjimo paslaugų teikėjų patikimumu.
„Bloomberg“ matytas 2011 m. vyriausybės kovos su pinigų plovimu komisijos posėdžio protokolas liudija, kad kai kurie pareigūnai buvo susirūpinę jau anuomet.
„Lėšos, veikiausiai gautos nusikalstamu keliu, turi būti kažkaip legalizuotos, – teigė kriminalinei policijai atstovaujanti Krista Aas. – Tam kuo puikiausiai tinka mokėjimo paslaugos.“
Tos pačios baimės gyvos ir šiandien.
„Elektroninių pinigų institucijos ir mokėjimo bendrovės kelia tikrai didelį pavojų“, – rugsėjį pabrėžė Latvijos finansinės žvalgybos skyriaus vadovė Ilzė Znotina.
