Besivystančių šalių akcijos, valiutos ir valstybinės obligacijos vietine valiuta liudija šiokį tokį 2019 m. augimą po didžiulių metinių 2018-ųjų nuostolių (didžiausių per trejus metus). „Vanguard FTSE“ besivystančių rinkų ETF (biržoje prekiaujami fondai) šiemet išaugo maždaug 16 proc.

„Tai buvo vieni iš keistesnių metų, kai ekonominė situacija buvo prastesnė, nei prognozuota metų pradžioje, – pažymi Michaelas Kushma, Niujorko „Morgan Stanley Investment Management“ vyriausiasis investuotojas. – Tai verčia investuotojus nerimauti, kad kiti metai bus dar sudėtingesni.“

Štai keletas svarbiausių 2019 m. įvykių viso pasaulio besivystančiose rinkose:

JAV prekybos karas

• JAV ir Kinijos prekybos karui įžengus į naujus metus, naujienos apie nesutarimus ir toliau išliko pagrindine rinkos varomąja jėga, nes abiejų pusių nustatyti tarifai atsiliepė eksportui ir ekonominio augimo prognozėms visame pasaulyje. Tarptautinis valiutos fondas šį rudenį penktą kartą iš eilės sumažino 2019-ųjų pasaulinio augimo prognozes, – nuo 3,2 proc. liepą iki 3 proc. spalį, – nurodydamas, kad prekybos įtampa smarkiai pakenkė ekonominei plėtrai.

• Ketvirtąjį ketvirtį nuotaikos tapo pozityvesnės, nes dvi didžiausios pasaulio ekonomikos gruodžio mėnesį pasiekė pirmojo etapo prekybos susitarimą – nepateikdamos išsamesnių detalių apie tai, kada jis bus pasirašytas, ko toliau sieks Kinija ir kada numatomas antrasis etapas.

• Pasigirdus spekuliacijoms, kad Kinija panaudos silpnesnę valiutą kovai su tarifų poveikiu, rugpjūčio mėnesį juanio kursas nusilpo ir siekė mažiau nei 7 juanius už dolerį. Tai buvo pirmas kartas nuo 2008 m., kai juanis nukrito žemiau šio lygio, paskatindamas Kinijos Liaudies banko aukščiausiuosius pareigūnus raminti užsienio kompanijas, kad valiuta toliau ženkliai nebemažės.

Kinija


Visuotinis normų mažinimas

Indijos rezervų bankas vasarį pradėjo Azijos palūkanų normų mažinimo ciklą ir buvo pats agresyviausias iš visų pagrindinių besivystančių rinkų centrinių bankų, penkis kartus iš eilės sumažindamas normas – iš viso 135 baziniais punktais. Indijos pavyzdžiu pasekė Indonezija su 100 bazinių punktų ir Filipinai su 75 baziniais punktais.

• Prie jų prisijungė net ir tie, kurių palūkanų normos buvo jau pakankamai žemos: Korėjos ir Tailando bankai sumažino savo palūkanų normas 50 bazinių punktų iki 1,25 procentų. Malaizija normas sumažino vieną kartą, gegužę, 25 baziniais punktais.

• Kituose regionuose situacija buvo panaši: Turkijos centrinis bankas šiais metais paskelbė 1200 bazinių punktų sumažinimą iki 12 proc., remdamasis prezidento Recepo Tayyipo Erdogano netradicine teorija, esą aukštos palūkanų normos ne užkerta kelią kainų augimui, bet jį kaip tik paskatina. Rusija šiemet jau sumažino savo normas 150 bazinių punktų. Pirmą kartą per penkerius metus Meksika taip pat sumažino skolinimosi išlaidas – per 2019 m. apkarpiusi normas 75 baziniais punktais.

Ukrainos suklestėjimas

• Ukrainos politikos naujokas prezidentas Volodymyras Zelenskis, balandį laimėjęs rinkimus, įsivėlė į politinį skandalą, susijusį su D. Trumpo apkalta. Kongresas tiria, ar D. Trumpas taikė V. Zelenskiui diplomatinį spaudimą siekdamas sau politinės naudos.

• Tačiau to nepakako atbaidyti investuotojus nuo Ukrainos obligacijų ir valiutos. Užsienio fondai, siekiantys susišluoti gausią grąžą iš aukštų palūkanų normų, bei sparčiai auganti vietinė skolų rinka padėjo grivinai tapti geriausia valiuta visame pasaulyje. Ukrainos obligacijos doleriais iki pirmadienio atnešė investuotojams 29 proc. grąžą – didžiausią tarp visų besivystančių rinkų.

Rusijos akcijų rinkos pagyvėjimas

Rusijos valiuta, akcijos ir obligacijos šiemet atsigavo po sunkių 2018-ųjų: rublis ir akcijos sumušė visas kitas pagrindines besivystančias rinkas, o obligacijos investuotojams atnešė didžiausią grąžą tarp pagrindinių besivystančių rinkų. Rugpjūčio mėnesį įvestas naujas JAV sankcijų paketas pasirodė esąs ne toks griežtas, kokio buvo tikėtasi.

• Rusijos akcijas taip pat padidino gausesnės išmokos iš valstybės kontroliuojamų kompanijų, kurios buvo spaudžiamos grąžinti pelną Finansų ministerijai dividendų forma.

Argentinos rinkimų siurprizas

• Argentinos rinkos vos nežlugo po to, kai kairiųjų atstovas Alberto Fernandezas nuskynė netikėtą pergalę rugpjūčio vidurio rinkimuose, po kurių šalis įgyvendino kapitalo kontrolės nutarimą ir perstruktūravo dalį savo skolos. Pesas 2019 m. buvo prasčiausia valiuta pasaulyje.

• A. Fernandezas pradėjo eiti pareigas gruodžio 10 d., o investuotojai vis dar laukia žinių, kaip jo naujoji vyriausybė spręs daugiau nei 100 milijardų dolerių skolos klausimą. Argentinai tai gali tapti devintuoju įsipareigojimų neįvykdymu per du šimtmečius.

Foto: Sipa / Scanpix


Visoje Lotynų Amerikoje rengiami protestai

• Socialiniai neramumai visoje Lotynų Amerikoje 2019 m. virto brutaliais protestais, nes didėjanti pajamų nelygybė regione dar labiau sustiprėjo dėl degalų kainų šuolio Ekvadore, išaugusios metro bilietų kainos Čilėje ir tariamo rinkimų suklastojimo bei lyderio nušalinimo Bolivijoje. Dėl to regionas tapo pažeidžiamas valiutų, akcijų ir obligacijų svyravimų, investuotojams atsižvelgiant į situacijos neapibrėžtumą, kurį kelia siaubiami miestai, naujos vyriausybės ir perrašomos konstitucijos.

• Kolumbija taip pat išgyveno didžiausius protestus per kelerius metus, kai profesinės sąjungos, studentai ir vietinės grupuotės visoje šalyje surengė streiką, nukreiptą į prezidentą Ivaną Duque.

Honkongo protestai

• Tai, kas kovo mėnesį prasidėjo kaip taikus mitingas prieš ekstradicijos įstatymo projektą, galiausiai peraugo į milžiniško masto smurtą: nukentėjusiųjų skaičius vis dar auga. JAV lapkričio 28 d. patvirtino Honkongo protestuotojus remiantį įstatymo projektą, nors vis dar nėra aišku, ar tai turės įtakos JAV ir Kinijos prekybos deryboms, o jei taip, tai kokios. Aišku tik tai, kad riaušės, regis, nė neketina baigtis, o vienas didžiausių nuo birželio mėnesio demokratiją palaikančių protestų įvyko visai neseniai – gruodžio 8 d.

Japonijos ir Pietų Korėjos nesutarimai

• Abiejų valstybių asmeninis prekybos karas didžiąja dalimi kilo iš nesutampančių požiūrių į tai, ar Japonija suteikė pakankamą kompensaciją už 1910–1945 m. vykdytą Korėjos pusiasalio kolonizaciją.

• Liepos mėnesį Japonijos ministro pirmininko Shinzo Abės vyriausybė įvedė eksporto apribojimus specializuotoms medžiagoms, gyvybiškai svarbioms Pietų Korėjos technologijų pramonei, pareikšdama, kad šia priemone siekiama užkirsti kelią neteisėtam aukštųjų technologijų eksportui į Šiaurės Korėją. Šis žingsnis vertinamas kaip kerštas už Pietų Korėjos teismo sprendimus, reikalaujančius Japonijos kompanijų, kaip antai „Mitsubishi Heavy Industries Ltd.“, išmokėti kompensacijas priverstinio darbo karo metais aukoms.

• Rugpjūčio mėnesį Japonija išbraukė Pietų Korėją iš „baltojo“ sąrašo, kurio narės laikomos pakankamai saugiomis, kad į jas būtų galima eksportuoti strateginę medžiagą, o vos po dviejų savaičių prezidento Moon Jae-ino vyriausybė išbraukė Japoniją iš patikimiausių prekybos partnerių sąrašo.

• Atsilygindama už eksporto kliūtis, Pietų Korėja nusprendė nepratęsti Bendrojo karinės informacijos saugumo susitarimo (GSOMIA) – dvišalio pakto, kuriuo sutariama dalytis karine žvalgybos informacija tokiais klausimais, kaip Šiaurės Korėjos raketų paleidimas. Pietų Korėja atšaukė savo sprendimą pasitraukti iš šio susitarimo lapkričio pabaigoje, kai abi šalys susitarė tęsti derybas dėl eksporto.

Foto: AP / Scanpix


„Eskom“ klausimas

• Pietų Afrikos bendrovės „Eskom Holdings SOC Ltd.“ krizė kulminavo „Moody's Investors Service“ sprendimu sumažinti kompanijos skolos prognozę nuo stabilios į neigiamą. „Eskom“ teikia apie 95 proc. Pietų Afrikos elektros energijos. Ji jau sukaupė maždaug 450 milijardų randų (31 milijardą dolerių) skolą.

• Vasario mėnesį paskelbtame biudžete buvo numatyta 4,6 milijardų dolerių grynųjų pinigų injekcija per ateinančius trejus metus, kuri turėjo padėti kompanijai sumokėti skolos delspinigius ir suteikti pinigų vykdyti operacijoms. Vėliau vyriausybė paskelbė komunalinių paslaugų bendrovės gelbėjimo planą ir padvigubino numatytą finansinę paramą.

• Dėl paramos „Eskom“ išaugo Pietų Afrikos biudžeto deficitas ir kilo pavojus vieninteliam likusiam investicinio lygio kredito reitingui „Baa3“. Žiūrint iš praktinės pusės, elektros energijos tiekimo nutraukimai jau atsiliepė randui ir obligacijoms, keldamas didžiulę riziką ekonomikai.

„Aramco“ IPO

Saudo Arabijos kompanija „Aramco“ surinko 25,6 milijardus dolerių finansavimo per didžiausią pasaulyje pradinį viešą akcijų siūlymą. Sandoris tapo prieštaringai vertinamo karūnos princo ir jo planų performuoti šalį sinonimu.

• Šis IPO kontrastuoja su balandžio mėnesį vykusiu debiutiniu dolerių obligacijų pardavimu, pritraukusiu daugiau nei 100 milijardų dolerių užsakymų. Tokia didelė paklausa leido „Aramco“ išleisti 12 milijardų dolerių obligacijų, kurių pajamingumas mažesnis už valstybinių.

Brazilijos reformos

• Po ne vienerius metus trukusių politinių rietynių Brazilijos prezidentas Jairas Bolsonaro spalio mėnesį šiaip ne taip sugebėjo gauti Kongreso pritarimą pensijų reformos įstatymo projektui. Įstatymo projektą sekė J. Bolsonaro siūlymai įvesti griežtesnę prezidentinę federalinio biudžeto kontrolę. Pensijų reforma daugelį metų buvo Brazilijos investuotojų dėmesio centre. J. Bolsonaro atėjimas į valdžią – kartu su rinkiminės kampanijos pažadais priimti įstatymo projektą – sugrąžino investuotojus atgal į šalį. Dabar visi su nekantrumu žvelgia į Brazilijos išsipūtusią mokesčių sistemą, kurios likimas vis dar nėra aiškus.

„Aramco“


„Pemex“ gelbėjimas

Meksikos prezidentas Andresas Manuelis Lopezas Obradoras ištisus metus žadėjo įgyvendinti savo rinkiminį pažadą išgelbėti valstybinę naftos kompaniją „Petroleos Mexicanos“. Gelbėjimo priemonėmis – nuo mokesčių lengvatų iki tiesioginių kapitalo injekcijų – buvo bandoma paremti labiausiai įsiskolinusią naftos kompaniją pasaulyje, šiai nesugebant sustabdyti produkcijos mažėjimo.

• Prezidento bandymai kulminaciją pasiekė rugsėjo mėnesio 7,5 milijardų dolerių vertės obligacijų emisija, bandant investuotojus įtikinti tęsti „Pemex“ obligacijų įsigijimą, nors virš kompanijos ir šalies vis dar susitelkęs netikrumo debesis.

Venesuelos įsipareigojimų nevykdymas

• Venesuela spalio mėnesį nesumokėjo už „Petroleos de Venezuela“ 2020 m. obligacijas ir buvo priversta aiškintis su obligacijų savininkais dėl įkeisto turto, įskaitant kompanijai priklausančios JAV rafinavimo įmonės „Citgo Holding Inc.“ 50,1 proc. akcijų. Nors JAV nutarė laikinai neleisti kreditoriams pasisavinti šio Venesuelos „karūnos brangakmenio“, jau esama teisinio mūšio požymių, nes „PDVSA“ obligacijų savininkai ketina pasinaudoti visiems gerai žinomu metodu, aukšto lygio investuotojų taikomu ginčuose dėl įsiskolinimų.

Rinkimai Azijoje

• Brangiausiai kainavusiuose pasaulio rinkimuose gegužės mėnesį didele balsų persvara buvo perrinktas Indijos ministras pirmininkas Narendra Modi. Nuo to laiko didžiausias vyriausybės žingsnis skatinant verslą buvo korporatyvinių mokesčių sumažinimas, nors obligacijoms per ketvirtąjį ketvirtį nepavyko pasiekti suaktyvėjimo, kilus visuotiniam susirūpinimui dėl Indijos fiskalinės padėties ir nesugebėjus išleisti pirmosios šalies skolos užsienio valiuta.

• Indonezijos prezidentas Joko Widodo užsitikrino savo antrąją ir paskutinę kadenciją didele balsų persvara balandžio mėnesio rinkimuose, kuriuos iš pradžių sutrukdė opozicijos protestai. Vėliau paskelbtas Jokowi kabineto pranešimas, kuriuo oponentams buvo ištiesta alyvmedžio šakelė, pasiūlė verslui palankius paskyrimus. Investuotojai paskelbtų reformų atžvilgiu kol kas atrodo nusiteikę palankiai, nors būta tam tikrų nesutarimų dėl reguliavimo.

• Pirmieji Tailando rinkimai po 2014 m. karinio perversmo pasirodė esą ginčytini: generolas Prayuthas Chan-Ocha buvo perrinktas ministru pirmininku praėjus trims mėnesiams po rinkimų pabaigos ir paskirtas vadovauti koalicijai minimalia balsų persvara. Nepaisant šio netikrumo, batas ir toliau išlieka geriausia 2019 m. Azijos valiuta.

Euroobligacijų karštinė

• Pelno medžiotojams tai buvo sėkmingi metai: besivystančių rinkų skolininkai pardavinėjo obligacijas pigiau grybų, tačiau net ir tokia grąža buvo kur kas patrauklesnė už neigiamą išsivysčiusių šalių ekonomikos grąžą. Tačiau 2019-ieji tapo iš tiesų ypatingi dėl euro, kaip skolinimosi valiutos, pakilimo. Smunkant pajamingumui, visų dydžių ir pavidalų vyriausybės nuo Kinijos iki Dramblio Kaulo Kranto skubėjo įsigyti eurų, ir kiek įmanoma daugiau.

• Pirmą kartą nuo tada, kai 1999 m. buvo sukurta ši bendra valiuta, besivystančių rinkų kasmetinės valstybinės obligacijų emisijos eurais peržengė 50 milijardų eurų ribą. „Bloomberg“ surinkti duomenys rodo, kad gruodžio 16 d. bendra jų suma siekė 52,4 milijardus eurų, gerokai viršydama ankstesnį rekordą – 39,9 milijardus eurų, surinktų per visus 2016 m. Nors JAV valiuta ir toliau išlieka pagrindiniu besivystančių rinkų vyriausybių pasirinkimu, vertybiniai popieriai eurais šiuo metu sudaro 28 proc. viso skolinimosi užsienyje. Šis skaičius ženkliai pakilo nuo 21 proc. 2013 m.