TVF nerimauja: Afrikos valstybės skolinasi taip, tarsi būtų 1990-ieji

Rekordinės prekių kainos ir žemos pasaulinės palūkanų normos paskatino Afrikos valstybes skolintis taip, kaip jos tai darė paskutiniame praėjusio amžiaus dešimtmetyje, tačiau dabar kai kurioms iš jų nepavyksta grąžinti skolų, nes jų pajamos sulėtėjo kartu su ekonomikos augimu.

Vyriausybės skola, išreikšta procentais nuo bendro vidaus produkto, Užsachario Afrikoje per pastarąjį dešimtmetį išaugo dvigubai ir jau beveik pasiekė 2000-ųjų lygį. Tarptautinio valiutos fondo (TVF) generalinė direktorė Kristalina Georgieva lapkritį pažymėjo, kad tai kelia susirūpinimą. Pasak TVF, iš 54 žemyno šalių 20 yra atsidūrusios sudėtingoje padėtyje arba netrukus joje atsidurs, o tai reiškia, kad vykdydamos įsipareigojimus jos patiria sunkumų.

Šiais metais Afrikos vyriausybės tarptautinėse rinkose surinko apie 26 milijardus dolerių (2018 m. – beveik 30 milijardų), pasinaudojusios investuotojų troškimu susišluoti grąžą pasaulyje, užtvindytame neigiamo pajamingumo. Nepastovios valiutos visame žemyne didina skolinimosi tvirta valiuta riziką, o augantys skolos grąžinimo kaštai viršija kitas išlaidas regione, kuriame gyvena daugiau nei pusė visų pasaulio neturtingųjų.

„Šios sąlygos palankios dar didesniam klimpimui į skolas, – telefonu sakė Tarptautinių finansų instituto tvarių finansų vadovė Sonja Gibbs. – Kad ir kas išprovokuotų naują krizę, greičiausiai ji bus greitai plintanti, nes investuotojai pastaruoju metu pereina prie didesnio pajamingumo.“

Vis dėlto žemynas dar toli nuo įsiskolinimo krizės, teigia TVF.

„Kai kurios šalys yra pasiekusios aukštesnį santykinį skolos ir BVP lygį, ir tai kelia susirūpinimą“, – interviu pabrėžė Afrikos plėtros banko prezidentas Akinwumi Adesina. Afrikos skolos ir BVP santykis vis dar „neviršija priimtinų ribų“, pridūrė jis.

Brangiai kainuojanti skola

Didesnis pasikliovimas komercinėmis obligacijomis padidino skolų aptarnavimo išlaidas, nukreipiant į jas lėšas, kurias būtų galima išleisti naujiems keliams tiesti ar mokykloms statyti. Nigerija, pagrindinė žemyno naftos gamintoja, kasmet išleidžia maždaug tokią pačią sumą skoloms grąžinti, kaip ir infrastruktūrai gerinti.

Tokios šalys kaip Pietų Afrikos Respublika, labiausiai industrializuota žemyno ekonomika, didina įsiskolinimo lygį ir šiemet išleido didžiausią euroobligacijų emisiją, siekdama sumažinti didėjantį biudžeto deficitą, nes ekonomikos augimas lėtėja, o darbo užmokesčiai valstybiniame sektoriuje ir lėšos valstybinių įmonių gelbėjimui sekina turimus finansinius resursus.

Remiantis Jungtinėje Karalystėje įsikūrusios „Jubilee Debt Campaign“ duomenimis, išorinių skolų mokėjimai dabar suvalgo vidutiniškai apie 13 proc. Afrikos vyriausybių pajamų, lyginant su 4,7 proc. 2010 m.

Dešimtajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje išaugusios išlaidos ir prekių kainos privedė prie skolų krizės, paskatinusios daugiašalius skolintojus ir turtingas šalis 2005 m. nurašyti dešimčių Afrikos valstybių finansinius įsipareigojimus. Šį kartą išsisukti gali būti ne taip paprasta.

Sudėtinga skolų struktūra su miglotais terminais ir skirtingų kreditorių mišiniu apsunkins bet kokį galimą restruktūrizavimo susitarimą.

„Nerimaujame, kad panaikinti skolas dabar gali būti sudėtingiau, – teigė Janas Friederichas, „Fitch Ratings“ vyresnysis direktorius. – Šiais laikais manoma, kad vyriausybės, atleisdamos Afrikos valstybes nuo skolų grąžinimo, iš tikrųjų daro paslaugą ne joms, bet komerciniams kreditoriams.“