Jesperas Bergas, finansinių paslaugų priežiūros institucijos (Danija) vadovas, teigia, kad naują didelę grėsmę bankams kelia spartus didžiųjų technologijų skverbimasis į finansinių paslaugų sferą. Konkurencingumo palaikymo priemone laikomi asmeniniai duomenys, o konkurencijos sąlygos toli gražu nėra vienodos, sako jis.
„Bankų galimybės operuoti duomenimis yra suvaržytos, net kai tenka naudoti duomenis pagal verslo linijas, o jau nekalbant apie jų dalijimąsi“, – interviu Kopenhagoje kalbėjo J. Bergas.
Nerimaujama, kad bankai, norėdami apsaugoti klientų duomenis, privalės laikytis griežtų reguliavimo reikalavimų. Bet bankų pramonė yra infiltruojama konkurentų, kurie nebūtinai laikosi tų pačių taisyklių. J. Bergo nuomone, politinė intervencija galėtų būti tinkamas sprendimas, tuo atveju, jeigu bankai turėtų šansų duoti atkirtį.
„Didžiausia problema, kurią būtina spręsti aukštame politikos lygmenyje, glūdi čia: ar mes nustatome panašias ar skirtingas taisykles duomenų dalijimuisi ir jų vartojimui“, – sako J. Bergas. – Mums būtina susimąstyti apie tai, ar mes nustatome skirtingas taisykles įvairioms bendrovėms, kurių veikla faktiškai ta pati; ne mažiau svarbu, kada mes nustatome tas taisykles.“
J. Bergas prižiūri finansų pramonę, kuri gyvuoja prie neigiamų palūkanų normų ilgesnį laiką nei bet kuri kita; Danijos centrinis bankas pirmą kartą įžengė į neigiamų palūkanų teritoriją 2012 metais. Tokios aplinkybės susilpnino finansų sektorių, besistengiantį sustiprinti savo apsaugą nuo naujų konkurentų, galimai priremdamos jį prie sienos. Larsas Rohde‘ė, Danijos centrinio banko valdytojas, perspėjo, kad bankai turės permąstyti visą savo verslo modelį, kad galėtų prisitaikyti prie naujoviško pasaulio.
„Monstrai“
Dėl didžiulių surenkamų informacijos srautų technologijų milžinės, tokios kaip „Google“, „Amazon“ ir „Alibaba“, jau dabar mėgaujasi konkurenciniais pranašumais prieš bankus, sako J. Bergas.
Iš dalies technologijų įmonių kilimas finansinių paslaugų sektoriuje siejamas su Mokėjimo paslaugų direktyva 2 (MPD2), Europos direktyva, skirta atverti mokėjimų pramonę konkurencijai. Praktiškai tai reiškia, kad bankai turi perduoti savo duomenis nemokamai nebankinėms institucijoms, su sąlyga, jeigu klientai sutinka.
„Galima būtų teigti, kad mes puolėme į kraštutinumą su MPD2, – sako J. Bergas. – Bankai ne tik negali naudoti duomenų visu pajėgumu savo vidaus rinkoje, bet ir negali jų parduoti. Jiems tenka juos tiesiog perduoti.“
Kinija
Finansinio stabilumo tarybos (FSB) vasario mėnesio ataskaitoje pabrėžiama, kad kliūčių patekti į rinką mažinimas technologijų milžinėms gali galiausiai pakenkti konkurencijai finansinių paslaugų sektoriuje. FSB atkreipia dėmesį į Kiniją, kur vos dvi stambaus kapitalo technologijų įmonės sudaro per 90 proc. mobiliojo ryšio mokėjimų rinkos.
„Dideli duomenų srautai laikosi iš informacijos apie jus ir mane pardavimo, idant kitos bendrovės galėtų konkrečiau nusitaikyti į mus, – sakė J. Bergas. – Tikrasis veiksnys, keičiantis žaidimų taisykles, galimai yra dideli duomenų masyvai, atsižvelgiant į siektiną tikslą“. Taip yra dėl to, kad „jie žino apie mus daugiau nei bet kuris kitas.“
Technologijų bendrovės, siūlančios paskolas arba priimančios indėlius, turės kreiptis dėl licencijos ir laikytis tų pačių taisyklių kaip ir bankai, pridūrė J. Bergas. Tačiau reikalavimai tiems, kurie nusprendžia veikti kaip platforma kitiems finansinių paslaugų teikėjams, yra daug miglotesni, ir dėl to bankai patenka į konkurencijos atžvilgiu nepalankią padėtį.
„Ryšys su klientais iš esmės būtų neatsiejamas nuo ryšio su technologijų milžinėmis, – sakė J. Bergas. – Ir visiems gerai žinomas faktas: kad ir kas turi ryšį su klientais, galiausiai sugeba “nugriebti pelno grietinėlę“, sakė jis.
