Nuo Rusijos iki Japonijos ir Jungtinių Valstijų mažmenininkai bando kliautis gerąja žmogiškos prigimties puse. Mainais už tai, kad jiems leidžiama tiesiog čiupti patikusį daiktą ir su juo išeiti, pirkėjai pasižada elgtis sąžiningai ir susimokėti – panašiai kaip pasiėmę obuolį nuo pakelėje stovinčio vaisių prekystalio. Kol kas vagysčių lygis yra žemas, o tai reiškia, kad šios kompanijos pasirinko teisingą kelią siūlydamos „apsipirkimą be kasos“, šiek tiek primenantį „Amazon.com Inc.“ technologiją „Go“, tik be didelių išlaidų kameroms, jutikliams ir programinei įrangai.
„Mūsų atsakas „Amazon Go“ – pasitikėjimu grįsta parduotuvė“, – sako Andrejus Krivenko, vadovaujantis savo įkurtam sparčiausiai augančiam Rusijos maisto prekių tinklui „Vkusvill“, kuris praėjusiais metais keliuose Maskvos biurų pastatuose atidarė vadinamuosius „maisto turgelius“. „Žmonės viską skenuoja patys ir, kiek galiu pasakyti iš nemenkos patirties, vagysčių praktiškai nepasitaiko.“
Kitoje Žemės rutulio pusėje, Niujorko miesto centre, mažoje parduotuvėlėje, įsikūrusioje pastato pusrūsyje, kur nėra nei darbuotojų, nei kasos, gėrimų gamintojas „Iris Nova“ pardavinėja 10 dolerių kainuojančius buteliukus su tokiais gėrimais kaip „Dirty Lemon“. Iš pirkėjų tikimasi, kad už gėrimus jie susimokės savo mobiliuoju telefonu, tekstiniu pranešimu. Parduotuvėje yra aiškiai matomos apsaugos kameros, taip pat veidrodžiai, kurie pasąmoningai gali versti lankytojus susimokėti, nes niekas nenori matyti savęs vagiančio – nors pati kompanija teigia, kad veidrodžiai atlieka tik estetinę funkciją.
Tokia sistema veikia, nes „norite sau parodyti, kad esate geras žmogus“, svarsto Kelly Goldsmith, Vanderbilto universiteto Oveno vadybos mokyklos rinkodaros profesorė, apibūdinanti ją kaip „autosignalizaciją“.
Pasak įkūrėjo ir generalinio direktoriaus Zako Normandino, „Iris Nova“ lokacijoje vagysčių reitingas yra žemesnis nei 5 proc. Daugelio mažmenininkų vagysčių reitingas siekia 2 proc., tačiau jie taip pat moka už atgrasymo priemones, tokias kaip apsaugos sistemos ir darbuotojai.
Japonijos „Ezaki Glico Co.“ taip pat verčiasi pasikliaudami garbės sistema. Kompanija į stalčius, lentynas ir kartais biuro šaldytuvus sudeda tokius užkandžius kaip „Pocky“ ir „Pretz“ lazdelės. Panūdę užkąsti tiesiog įmeta į dėžutę monetą. „Glico“ teigia, kad nuo 2002 m. įdiegė daugiau nei 100 000 tokių „užkandinių“ ir didžiuojasi 95 proc. grįžtančiais mokėjimais.
Tai gali ir neatrodyti kaip didžiulė staigmena Japonijoje, kur vertinama socialinė harmonija, o nusikalstamumo lygis žemas, tačiau tas pats reiškinys stebimas ir kitur.
Maskvos „Vkusvill“ turgeliai veikia panašiai, tik pirkėjai, išsirinkę užkandžius, patiekalus ir gardumynus iš šaldytuvų bei lentynų biuro aukšte, susimoka naudodamiesi kreditinių kortelių skaitytuvu.
Rusijos kompanija šią koncepciją pristatė praėjusių metų gruodį kaip priedą prie maisto prekių parduotuvių, kurias ji valdo gyvenamuosiuose rajonuose nuo 2012 m. „Vkusvill“, iš dalies priklausanti privataus kapitalo investuotojo Michaelio Calvey įmonei „Baring Vostok Capital Partners“, dabar turi daugiau nei 160 garbės sistema pasikliaujančių turgelių. Turgeliai įsikūrę biurų pastatuose, kuriuose veikia tokios bendrovės kaip „Alibaba Group Holding Ltd.“, „Procter & Gamble Co.“, „Sberbank PJSC“ ir „SAP SE“.
„Sunku patikėti, kad žmonės jų neapšvarina, – pastebi Nathanas Huntas, „Ronald A. Chisholm Ltd.“ Maskvos filialo vadovas, kuriam yra tekę pirkti maisto „Vkusvill“ turgelyje, įsikūrusiame viename iš sostinės dangoraižių. – Tačiau patogumo faktoriaus nepaneigsi.“
„Vkusvill“ šiuo metu rengia savitarnos parduotuves be pardavėjų, skirtas plačiajai visuomenei. Jose, siekiant padidinti saugumą, bus naudojama daugiau technologijų, pavyzdžiui, veido atpažinimas, sakė A. Krivenko.
Pasitikėjimu pagrįsta pardavimą gali būti sunku perkelti į įprastą mažmeninės prekybos aplinką, pažymi Ilja Filimonovas, vadovaujantis „DC Daily“ – Maskvoje veikiančiai maisto tiekimo paslaugai, kuri neturi kasos, bet naudoja jutiklius ir kitas technologijas mokėjimui užtikrinti. Idėja geriausiai veikia biuruose, kur darbuotojai gali sau leisti susimokėti už prekes ir jaučiasi esantys bendruomenės dalimi.
Kitas ribojantis veiksnys yra tas, kad tokios parduotuvės geriau pritaikytos ilgai negendantiems maisto produktams. Didesnės maržos šviežius maisto produktus sunkiau išlaikyti, nes be reguliaraus žmogaus įsikišimo jis genda. Tai viena iš priežasčių, kodėl per pastaruosius kelerius metus Kinijoje atsiradusios savitarnos parduotuvės, priklausančios tokioms kompanijoms kaip „JD.com Inc“ ir „BingoBox“, sulėtėjus ekonomikai užsidarė.
Taip pat išlieka pavojus, kad išsivadės „kietumo“ faktorius. 24-erių metų Jackas Irvas prisipažįsta, kad į „Iris Nova“ lokaciją, pavadintą „The Drug Store“, sugrįžta penktą kartą – bet tik iš smalsumo.
„Žmonėms patinka nauji dalykai, – pažymi rinkodaros profesorė K. Goldsmith. – Sudominti vartotojus darosi vis sunkiau. Šioje konkurencingoje erdvėje tenka pasitelkti vis daugiau kūrybiškumo.“
