Bet nusileidus laiptais žemyn pateksime į vieną saugiausių patalpų Londone. Pastatyta bendrovės „IBV International Vaults“, ši citadelė plieninėmis sienomis šių metų gruodį duris atvers milijardieriams, ieškantiems vietos paslėpti savo brangiausius turtus.

„Mes kas savaitę sulaukiame skambučių dėl galimybės patalpinti turto už 2,5 mln. svarų sterlingų (3,2 mln. dolerių) per metus“, – sakė Seanas Hoey‘is, „IBV London“ vykdomasis direktorius, kalbėdamas apie buto dydžio patalpą. Įmonė, kuri taip pat turi 550 seifų savo teritorijoje ir vietos, kurios pakaktų dar 450, tiki padėsianti Londonui išgarsėti kaip „saugiam prieglobsčiui“, netgi „Brexit“ sąlygomis.

Tai bus jau šešta IBV lokacija, ir ji, ko gero, toli gražu ne vienintelė įmonė, priimanti užklausas iš turtuolių. Iš įvairiausių pasaulio kampelių, nuo Londono iki Šveicarijos ir Jungtinių Valstijų regionų, turtingieji ieško, kur galėtų saugiai laikyti tauriuosius metalus, pinigus ir kriptovaliutą. Vieni tai daro baimindamiesi pasaulinės recesijos. Kiti kratosi bankų indėlių, nes neigiamos palūkanų normos verčia kreditorius įvesti mokestį už pinigų laikymą. Nemaža dalis turtuolių nerimauja dėl stichinių nelaimių.

Rizikos draudimo fondų milžinas „Ray Dalio“ pasėjo nerimą, perspėdamas praėjusią savaitę, kad pasaulio ekonomikai grėsmę kelia „sprogstamasis mišinys, susidedantis iš neveiksmingos pinigų politikos, didėjančių turtinių skirtumų ir klimato kaitos. Didžioji dauguma turtingų investuotojų kaupia pinigus, baimindamiesi staigaus rinkos smukimo jau kitų metų pabaigoje, rodo „UBS Global Wealth Management“ klientų apklausa.

„Mes matome neįtikėtiną saugyklų-seifų paklausą, nuo pat 2015 metų, kai pradėjome juos siūlyti, ir ši paklausa nuo praėjusių metų vasaros dar šoktelėjo“, – sako „Swiss Gold Safe Ltd“, ypatingo saugumo saugyklų operatorės, atstovas spaudai. – Dauguma žmonių ruošiasi sudėtingoms ekonominėms sąlygoms.“

Apie ypatingą saugyklų paklausą liudija ir „Sincona Trading AG“, tauriųjų metalų rinkos tarpininkė, siūlanti išnuomoti per 1000 seifų-saugyklų centriniame Ciuriche. Prieš trejus metus ji turėjo daugybę tuščių seifų, bet dabar ji nuomoja jų po penkis per dieną, sako įmonės vykdomasis direktorius Benoit Schoenis.

„Milžiniška paklausa, – sako jis. – Gali būti, kad jau labai greitai būsime užpildę visas turimas saugyklas.“

Seifų yra įvairaus dydžio: nuo kelių centimetrų aukščio iki virtuvinės spintelės dydžio. Kitas variantas yra sandėliai neapmokestinamose zonose, tokiose kaip Singapūras, Ženeva ir Delaveras, – jie ypač mėgstami meno vertybėms saugoti, bet čia paprastai ribojamas laikas, kiek ilgai vertybės gali būti saugomos.

Kai kuriais paskaičiavimais, vien Jungtinėse Valstijose yra per 25 mln. seifų-saugyklų. Jie gali būti naudojami tiek kasdieniškiems, tiek egzotiškiems daiktams saugoti. Privatus kolekcininkas „Citibank“ seife laikė Andų karūną, kuriai pagaminti buvo panaudota 5,3 svaro aukso ir per 400 smaragdų, prieš parduodamas ją Metropoliteno meno muziejui prieš ketverius metus.

Vis dėlto daugelyje bankų jie nebėra pagrindinė siūloma paslauga. Viena iš svarbiausių to priežasčių, yra plotas, kuris jiems reikalingas. Ypač tai aktualu Londone, kur gyvena daugiausia pasaulio turtuolių, kaip rodo nekilnojamojo turto tarpininkavimo įmonės „Knight Frank“ duomenys. Miesto centre tik saujelė įmonių turi tokias erdvias saugias saugyklas, kaip IBV Parko skersgatvyje, kur klientai taip pat gali įsigyti auksines monetas iš viso pasaulio.

Jungtinėse Valstijose seifai-saugyklos taip pat jau praranda klientų susidomėjimą, nes bankai uždaro skyrių po skyriaus, o naujuose atidarytuose padaliniuose nebenorima jų įrenginėti. Paklausa sumažėjo pastaraisiais metais, rodo „JPMorgan Chase & Co.“ ir „Bank of America Corp.“, dviejų didžiausių šalies kreditorių, duomenys.

„Viena iš svarbiausių tokio sumažėjimo priežasčių greičiausiai ta, kad klientai renkasi saugoti dokumentus internetinėje erdvėje, ypač jaunesnieji klientai“, – sako „Bank of America“ atstovas spaudai Donas Vecchiarello‘as.

Tačiau susidomėjimas atgimsta, nes nerimas dėl gaivalinių nelaimių ir miškų gaisrų verčia vis daugiau žmonių susirūpinti savo vertingų daiktų apsauga, sakė Jerry‘is Pluardas, „Safe Deposit Box Insurance Coverage“ įkūrėjas. Seifai – gera išeitis ir marihuanos verslui, kuriam užvertos JAV bankų sistemos durys, nes marihuana vis dar išlieka nelegali federaliniame lygmenyje, sako jis.

Kai kurios šveicarų įmonės didesnę paklausą sieja ir su centrinio banko politika. Dėl neigiamų palūkanų normų Šveicarijos bankai įspeisti į kampą – arba jie turi susitaikyti su perspektyva prarasti pinigus, saugodami klientų indėlius, arba įvesti mokesčius, o toks pasirinkimas gali atbaidyti klientus.

„UBS Group AG“, didžiausias pasaulyje turto valdytojas, ir jo konkurentas „Credit Suisse Group AG“ šiais metais paskelbė planus plėsti priemones, susijusias su turtingų klientų apmokestinimu už pinigų perviršį. Daliai turtuolių tokios papildomos išlaidos tampa dingstimi rinktis seifus, kaip perspektyvią alternatyvą. Šveicarijos banko UBS, turinčio beveik 250 000 seifų-saugyklų visos šalies mastu, atstovė spaudai teigė, kad pastaraisiais metais paklausa tarp klientų smuko.

„Pinigų saugojimo paslauga pigesnė už neigiamas palūkanas, – sakė „Swiss Gold Safe“ atstovas spaudai Ludwigas Karlas. Įmonė siūlo šešių dydžių seifus, didžiausi nuomojami už 4 039 Šveicarijos frankų (4 079 JAV dolerių) per metus. „Pinigų saugojimas tampa mūsų stipriu verslu“, – sako jis.

Kai kurių bankininkų nuomone, noras rinktis seifus neatrodo racionalus. Norėdami išvengti savo sąskaitų apmokestinimo, turtuoliai gali išskirstyti savo lėšas per daugelį bankų. Be to, klientai turi įsigyti draudimą, jeigu, tarkim, kas nutiktų pinigams, pavyzdžiui, gaisro atveju.

Nebankinių struktūrų, aprūpinančių klientus seifais, plitimas paskatino kai kuriuos Šveicarijos įstatymų leidėjus susidomėti, ar tokios struktūros nesuteikia saugaus prieglobsčio nusikaltimams, pavyzdžiui, pinigų plovimui; įstatymų leidėjai pažymi, kad tokių struktūrų veikla nėra tikrinama ir reguliuojama priežiūros institucijų taip pat griežtai, kaip tradicinių bankų.

Norint užtikrinti didelių pinigų sumų saugojimą seifuose, būtina atlikti visą eilę užduočių. Pavyzdžiui, suorganizuoti pinigų pervežimą, daryti išsamią jų buvimo vietos apskaitą, norint nesukelti įtarimų dėl pinigų plovimo, jeigu pinigai kada nors grįžtų į banko sąskaitą. Be to, jeigu nebus griežtai laikomasi saugyklų įmonės protokolų, žmogus gali būti išbrauktas iš aptarnaujamų klientų sąrašo.

„Dar didesnė problema kyla, kai norima susigrąžinti pinigus į sąskaitą“, – sako Felixas Billas, vyriausiasis už investicijas atsakingas pareigūnas iš Lichtenšteine veikiančio „VP Bank“, kuris valdo apie 50 mlrd. dolerių vertės aktyvų ir siūlo šiek tiek seifų. Vis dėlto „niekam nepatinka mokėti neigiamas palūkanas. Visi ieško alternatyvų“, sako F. Brillas.

Seifai ne visada yra patikimi.

2015 metais plėšikai pragręžė požeminės saugyklos sieną Londone ir pabėgo su 20 mln. JAV dolerių vertės brangenybėmis. Prieš metus vienas „Wells Fargo & Co.“ padalinio, esančio Hailand Parke (Naujasis Džersis), klientas prarado milijonus dolerių vertės retų laikrodžių, kurie buvo saugomi seife, liepą skelbė „The New York Times“ (NYT).

Kad ir kaip būtų keista, vagystės ir skandalai gali paskatinti kitas įmones siūlyti seifus, nes turtuoliai ima ieškoti saugesnių vietų savo vertingai nuosavybei saugoti.

Christopheris Barrow, Londone veikiančios „Metropolitan Safe Deposits“ generalinis direktorius, sako, kad jo bendrovė išleidusi daugiau nei tris milijonus dolerių patalpų, atvėrusių duris šiais metais pietvakariniame Londone, statyboms.

„Hatton Garden“ – klasikinis atvejis, – sakė Ch.Barrow, kurio įmonė turi per 15 000 seifų vien centriniame Londone. – Tokiomis aplinkybėmis skubama ieškoti kokybės.“