C. Spiegel tikisi, kad „Quinn“, kuris oficialiai bus paleistas ketvirtadienį, taps tokia vieta, kurią ji pati vadina „saldžiausia interneto paslaptimi“. „Quinn“ bus galima pasiklausyti erotinių istorijų ir „mokomųjų masturbacijų“, o svetainės vartotojo sąsaja bus tokia pat rafinuota ir minimalistinė, kaip ir bet kuris į „tūkstantmečio vaikų“ kartą nukreiptas produktas – nepalyginsi su iššokančiais langais ir animuotais reklaminiais skelbimais, paprastai siejamais su tokiomis svetainėmis kaip „PornHub“. Tiesą sakant, čia apskritai nėra nei nuotraukų, nei vaizdo įrašų.

„Garsinė pornografija iš tikrųjų yra ne tokia akivaizdi, ne tokia materiali sekso dalis, ir tuo ji skiriasi nuo vaizdinės pornografijos“, – teigia C. Spiegel.

„Quinn“ – naujausias augančios suaugusiųjų tinklalaidžių rinkos produktas. Anot „PitchBook“, per pastaruosius penkerius metus rizikos kapitalo fondai investavo 1,6 milijardo dolerių į audiovizualinių technologijų kompanijas. Šiai kategorijai priskiriama aparatinė ir programinė įranga, skirta muzikos ir tinklalaidžių industrijai. „PricewaterhouseCoopers“ ir „Interactive Advertising Bureau“ duomenimis, šiais metais tinklalaidžių industrija turėtų atnešti 679 milijonus dolerių pajamų.

Ir nors šie skaičiai iš bendrų transliacijų neišskiria suaugusiesiems skirto turinio, akivaizdu, kad uždirbamoji galia ir nesenstantis meilės romanų populiarumas kartu su audioprogramų, tokių kaip „Gimlet Media“ ir „Anchor“, sėkme padėjo paskatinti susidomėjimą garsine erotika.

Caroline Spiegel
Vienas ankstyvųjų kategorijos lyderių – „Dipsea“, trumpų erotinių garsinių istorijų platforma, surinkusi 5,5 milijonus dolerių iš „Bedrock“ ir „Thrive Capital“. „Dipsea“ prenumeratos paslauga kainuoja 5,99 dolerius per mėnesį ir, anot rinkos tyrėjų „App Annie“, šiuo metu patenka į populiariausių pramoginių programėlių šimtuką. Kiti konkurentai – „Bawdy Storytelling“, ilgų istorijų tinklalaidė, ir „Literotica“, svetainė, daugiausia žinoma dėl rašytinių istorijų, tačiau talpinanti ir audioturinį.

Besimokydama Stanfordo universitete C. Spiegel kovojo su valgymo sutrikimu. Pasveikusi ir vėl atradusi savo seksualumą, ji teigia supratusi, kad fantazijos ir susijaudinimas „kai kuriems žmonėms pasiduoda lengviau“, ypač vyrams. Taigi ji pasiryžo sukurti produktą moterims ir, atlikusi šiokius tokius tyrimus, apsisprendė imtis garsinės erotikos.

Žanras nėra toks jau naujas. Tačiau, nors paklausos akivaizdžiai netrūksta, iki šiol buvo sunku rasti tinkamą distribucijos metodą. Įvairios kokybės nemokamos garsinės erotikos galima rasti „Reddit“, o „Tumblr“ kadaise galėjo pasigirti ir visai nemenka biblioteka, tačiau praėjusiais metais pornografinį turinį nutarė uždrausti.

Taigi C. Spiegel pamatė nišą. „Quinn“ ketina kuruojamoje socialinės žiniasklaidos tipo platformoje talpinti turinį, parašytą ir įkeltą balso aktorių ir rašytojų. Tinklalapis vartotojams siūlo tris būdus dalyvauti: pasakojant istorijas, klausantis kitų žmonių istorijų arba skaitant erotines pasakas. C. Spiegel sako nenorinti, kad „Quinn“ būtų pernelyg griežtai kuruojamas ar turėtų „vieną balsą“ – sau patrauklaus turinio čia galės rasti kiekvienas. „Mes norime tapti balsų begalybe.“

Pateiktų įrašų moderavimui „Quinn“ pasitelks „itin tikslią žymėjimo sistemą“, kad klausytojai žinotų, ko gali tikėtis iš vienos ar kitos istorijos. Svetainėje galios griežtos taisyklės: istorijose negali būti nepilnamečių ar prievartos, o netinkami įrašai bus šalinami. Startuolis dar neapsisprendė, kaip uždirbs pinigus, „nes žmonės nėra pasirengę mokėti už pornografiją“, teigia C. Spiegel. Kūrėjai, skelbiantys savo turinį „Quinn“, galės užsidirbti gaudami „arbatpinigių“ iš vartotojų.

Kurdama programėlę C. Spiegel apsvarstė į moteris nukreiptą rinkodarą. „Man kartais atrodo, kad visi tie produktai ant manęs šaukia: būk geresnė! Gražesnė! Lieknesnė! Sportiškesnė!“ – prisipažįsta ji. Pasak jos, vienas iš pagrindinių rinkodaros principų yra siekis, kad produktas taptų svajone. „Tačiau „Quinn“ laikosi priešingo požiūrio: „Ačiū, bet gal nereikia“, – pažymi verslininkė. – Mes stengiamės, kad pasijustum geriau savo pačios kūne.“

Komikė ir „Quinn“ vartotoja Remy Kassimir teigia, kad vaizdinė pornografija jos niekada netraukė, nes užuot patyrusi erotiškų emocijų ji pajunta „nervinį išsekimą“, lygindama save su tobulomis daugumos pornoaktorių linijomis. O štai garsinė erotika suteikia žmonėms, ypač moterims, alternatyvą ir padeda patogiau tyrinėti savo seksualumą.

C. Spiegel su komanda taip pat pastebėjo, kad beveik pusė pirmųjų tinklalapio vartotojų – vyrai. Ši staigmena prieštaravo jų pradinei teorijai, esą moteris labiau traukė garsinė erotika, o vyrus – vaizdai.

Vieną pirmadienio rytą, likus kelioms savaitėms iki oficialaus „Quinn“ paleidimo, C. Spiegel sukvietė penkių narių komandą susitikti bendrovės biure Brukline, Niujorke. Su nešiojamaisiais kompiuteriais jie susėdo aplink didelį medinį pietų stalą, kurio centre stovėjo dubuo su firminiais „Quinn“ prezervatyvais. Saulėta lofto erdvė su industrinio stiliaus virtuve ir atviru išplanavimu – sakytum, eilinis startuolio biuras. Tačiau detalės, pavyzdžiui, neoninė iškaba „XXX DVD Video“ ant plikos plytų sienos arba ant spintelės padėtas išblukęs 1972 m. „Playboy“ liudija tikrąją „Quinn“ misiją.

C. Spiegel atsisakė įvardyti „Quinn“ investuotojus ir nepasakė, kiek lėšų pavyko surinkti, nors anksčiau šiemet „Tech Crunch“ užsiminė, kad svetainė pritraukė apie milijoną dolerių išorinio kapitalo.

Bandydamas parduoti sekso technologijų produktą, susiduri su unikaliais iššūkiais, ypač jei esi moteris. „Akivaizdu, kad vyrai jaučiasi nesmagiai, – sako C. Spiegel, pasakodama apie vaizdingus pristatymus su atitinkamai parinktais žodžiais. – Bet kažkaip ištveria.“

C. Spiegel teigia, kad garsinė erotika yra populiari, nes, kitaip nei vaizdo įrašai, sužadina paslapties jausmą ir geidulingumą.

„Visi sako, kad VR pornografija yra tikroji ateitis, nes kuo pornografija vaizdingesnė ir tiesmukesnė, tuo geriau, – sako C. Spiegel. – „Quinn“ yra tarsi kontrargumentas. Žmogiškasis geismas yra sudėtingesnis ir žmonės nori tokio turinio, su kuriuo galėtų iš tikrųjų susitapatinti.“