Intensyviai šiltėjant pasauliniam klimatui, Zambezės baseino ir kitų nuskurdusių pasaulio pakrančių ar paupio bendruomenės susiduria su vis didesnėmis rizikomis. Afrikos žemynui klimato kaita nėra tolima perspektyva, joje krizė jaučiama jau dabar, – šių metų rugpjūtį kalbėjo Jungtinių Tautų (JT) generalinis sekretorius Antonio‘us Gutteresas.
Dviejų savaičių kelionė Zambezės upe atskleidžia sunkumus tų, kurių pragyvenimas priklauso nuo upės. Vanduo aukštupyje dėl pražūtingų sausrų siekia kone žemiausią lygį per pusę šimtmečio, sausros lemia prastą derlių, žuvų išteklių nykimą ir ženklų energijos sumažėjimą iš užtvankų, aprūpinančių Zambiją 80 proc. jos elektros poreikių. Mozambike poros galingų ciklonų sukelti potvyniai nusinešė šimtus gyvybių ir pridarė milijardus dolerių žalos.
Esant pernelyg dideliems kiekiams vandens vienose vietovėse ir pernelyg mažiems – kitose, šių metų kukurūzų – pagrindinio maisto produkto regione – derlius didžiuliuose plotuose buvo itin prastas. Kaip nurodoma Pasaulio maisto programoje („The World Food Program“), dėl klimato kaitos rekordinis žmonių skaičius regione – 45 milijonai – kenčia nuo didelio saugaus maisto stygiaus. Angolai prireiks daugiau nei 1,2 mln. tonų grūdų, kad kompensuotų nederlingus metus. Tarptautinis valiutos fondas (TVF) sumažino Mozambiko 2018 metų augimo prognozę iki žemiau 2 proc., žemiausio lygio per beveik du dešimtmečius. Zimbabvė susiduria su didžiausiu maisto stygiumi per visą šalies istoriją.
Vakarų Zambijoje lozi tauta atšaukė metinę ceremoniją, vadinama Kuomboka, per kurią šalies valdovas keliasi karališkąja barža į aukščiau kalnuose įsikūrusią gyvenvietę, kai per Zambezės potvynius užliejamos žemumos; už ceremoniją atsakingas pareigūnas prisipažįsta, jog dar nėra matęs tokios siaubingos sausros per 73 savo gyvenimo metus, - tos pelkėtos vietovės, kurios turėtų būti po vandeniu lietingojo sezono pabaigoje, išdžiūvusios tiek, kad jomis galima pravažiuoti.
Zambijos prezidentas Edgaras Lungus savo metiniame kreipimesi į šalies parlamentą šių metų rugsėjį žodžius „klimato kaita“ paminėjo net 44 kartus. Jo vadovaujama vyriausybė net ėmė svarstyti galimybę nutiesti kanalą, jungiantį Zambezę su Kongo upe – beveik neįmanoma misija, nes tam prireiktų pumpuoti vandenį įkalnėn. „Tokią situaciją, kai nėra galimybių turėti pakankamai vandens, generuoti pakankamai elektros energijos ir užsiauginti pakankamai maisto mūsų žmonėms pamaitinti, didžiąja dalimi sukėlė klimato kaita, - susirinkusiems parlamentarams kalbėjo E. Lungus. – Tai labai rimta problema, į kurią negalima žiūrėti pro pirštus“.
Ten, kur galingoji upė savo kelią pradeda nuo požeminio šaltinio Zambijoje, vandens srautas žemiausias, kokį Willie‘ui Chiwayai kada yra tekę matyti prie Zambezės ištakų per aštuonerius jo darbo gidu metus.
Zambezės krantai prie upės žemupio Mozambike, kuris siekia surinkti 3,2 mlrd. JAV dolerių finansavimą atstatymo darbams, praūžus dviem galingiems ciklonams. Jungtinių Tautų (JT) teigimu, Afrika nuo klimato kaitos padarinių nukentės daugiau nei bet kuris kitas žemynas.
Tai, ką pasaulis žino, kaip Viktorijos krioklį, vietiniai vadina „Mossi oa Tunya“, kas reiškia „griaudėjančius dūmus”.. Didžiausia pasaulyje krentančio vandens paklodė, 1,9 km pločio, krenta iš 100 metrų aukščio į bedugnę. Per patį savo srauto piką, maždaug apie balandį, ji sukelia rūką, kuris matyti už beveik 50 kilometrų. Bet šiemet, vandens lygiui nukritus iki žemiausio per daugiau nei du dešimtmečius, rūko beveik nematyti, nesigirdi ir jokio griausmingo šniokštimo.
Zambezėje veikia dvi didžiausio regione hidroenergijos užtvankos , kurios gali būti ryškiu įvairaus klimato kaitos poveikio pavyzdžiu. Karibos užtvanka, esanti prie Zimbabvės ir Zambijso pasienio, pasiekia kone žemiausią savo srauto lygį per dešimtmečius, tuo metu, kai upės žemumas gausiai užlieja patvinęs vanduo.
Norint išvengti už Karibos esančio ežero nusekimo iki pavojingai žemo lygio, pareigūnai mažina nutekėjimą –ir tuo pačiu elektros energijos gamybą, dėl ko nutrūksta elektros energijos tiekimas Zambijos bei Zimbabvės teritorijose.
Legendos byloja, kad upės dievas Nyami Nyami, Zambezės gyvatės dvasia, gyvena Karibos telkinyje. Vietiniai gyventojai kaltina jį dėl šeštąjį dešimtmetį praūžusių potvynių, pražudžiusį darbininkus ir sutrikdžiusį užtvankos statybas. Šiais laikais vietos gyventojai tiki, kad stojusi sausra byloja apie Nyami-Nyuami pyktį ir tradicinių genčių vadai planuoja ritualus, skirtus jam nuraminti.
Vos per 120 mylių (193 km) pasroviui nuo Karibos, prie Kahora Basa ežero Mozambike, rezervuaras buvo toks pilnas, jog teko atidaryti šliuzo vartus.
Kai ciklonas „Idai“ smogė Mozambikui, patvino teritorija, dydžio sulig Liuksemburgu. Šis namas, esantis 28 mylios (45 km) nuo krantų ir daugiau nei 100 mylių (160 km) nuo tos vietos, kur ciklono centras sukėlė nuošliaužą, kone akimirksniu buvo užlietas, gyventojai buvo priversti evakuotis.
Kajoje, Mozambike, kur Abrahams Kasena pragyvena iš žvejybos, upė pakilo iki aukščiausio lygio nuo 2001 metų, - dėl iškilusio pavojaus vyras ištisus du mėnesius negalėjo naudotis savo luotu. „Be Zambezės aš – vargšas, – sako 37-erių metų A. Kasenga. – Neturiu darbo. Nieko neturiu“.
Žuvis Zambijoje sudaro maždaug pusę vartojimui skirtų gyvūninių baltymų, bet žuvų dauginimosi vietos šiais metais išdžiūvo. Prie upės krantų pietvakarinėje Zambijoje Vincentas Mubita iš savo tinklo traukia smulkias žuveles, vadinamas purvasiurbėmis, žnyplėmis nukarpydamas jų dygius pelekus. Paprastai šiomis žuvelėmis jis šeria savo šunis, o jo šeima valgo jo sužvejotus karšius ir tigrinius ešerius. Bet šiais metais purvasiurbės, deja, yra vienintelis jo laimikis.
Klimato kaita tampa užburtu ratu. Namasiku Imasiku kerta medžius, apibarsto medieną smėliu ir degina ją iki anglių, kuriuos supila į maišus ir pardavinėja mieste, esančiame už penkių kilometrų. Vis daugiau žmonių daro tą patį, nes kaimo namų ūkių pajamos mažėja, savo ruožtu, smunka ir kainos bei spartėja miškų kirtimas, - vienas iš visuotinį atšilimą itin skatinančių veiksnių. Vandens lygiui smarkiai nukritus, užtvankos generuoja daug mažiau elektros energijos, tad atsiranda vis daugiau žmonių, norinčių pirkti medžio anglių, kurių jiems reikia maistui gaminti.
Mozambike smarkios liūtys palei Zambezę užtvindė kukurūzų laukus jau įsisiūbavus augimo sezonui, supūdydamos šaknis ir sunaikindamos derlių. O tai nutiko dar prieš dviem ketvirtosios kategorijos ciklonams smogiant Mozambikui – tai buvo pirmas toks atvejis, užfiksuotas per visą šalies istoriją. Per potvynius šalyje žuvo daugiau nei 700 žmonių, sunaikinta 300 000 akrų (121 405 ha) derliaus.
Jungtinių Tautų teigimu, Mozambikui prireiks per 600 mln. JAV dolerių maisto ir kitokios paramos gyventojams, nukentėjusiems nuo dviejų ciklonų sukeltų potvynių. Zinanga Zongololo, septynių vaikų motina, šiais metais prarado visą kukurūzų derlių. „Mes negauname jokios parmos iš vyriausybės, - sako ji. – Jeigu tik jie duotų mums bent sėklų...“.
Ryžiai ir daržovės paprastai klesti derlingoje Barocių salpoje, užliejamoje lygumoje, čia aplinkui ganosi ir galvijai. Pasak ūkininko Lubindos Kawanos, vandens čia turėtų būti kone iki kaklo, bet šiais metais jis vos dengia jo kulkšnis, ir fermeriai priversti pardavinėti savo kaimenes, prieš prasidedant juodžiausioms sausojo sezono dienoms.
32-jų metų Kalaluka Kalima, aplinkos inžinierius, dirba labdaros organizacijoje Mvandi, pietvakarinės Zambijos mieste su 4000 gyventojų. Nors turtingesnės šalys išmeta šiltnamio efektą sukeliančių dujų, sukeliančių pasaulinį atšilimą, Zambija ir kaimynės už tai sumoka: šių metų kukurūzų derlius nuėjo niekais. „Ūkininkai nenuėmė visiškai jokio derliaus“, - sako jis.
Amando Emilio Guebuzos tiltas, kurį kerta greitkelis, jungiantis šiaurinę ir pietinę Mozambiko dalis, nebuvo apgadintas šiais metais smogusių galingų ciklonų. Bet daugeliui kitų tiltų padaryta daug žalos, ir šalies vyriausybė užsibrėžė surinkti 3,2 mlrd. dolerių atstatymo darbams. Anot Jungtinių Tautų, prisitaikymas prie klimato kaitos Afrikai kasmet iki 2050 metų gali kainuoti 50 mlrd. JAV dolerių.
