Nors vidaus politika turi įtakos P. Scholzo atsinaujinusiam entuziazmui projekto atžvilgiu (kaip šiame kontekste tvirtina mano kolega Leonidas Bershidsky‘is), o primygtinis svarbių ribų reikalavimas gali sutrukdyti procesui (tokią prielaidą siūlo Ferdinanto‘as Giugliano‘as), savo svarbiausią motyvą jis glaustai apibūdina straipsnyje, kurį publikavo „The Financial Times“ (FT).

Dabar, kai Jungtinė Karalystė su Londono kapitalo rinkomis susiruošė trauktis iš bloko, mes privalome pasiekti tikros pažangos. Būti priklausomiems nuo JAV ar nuo Kinijos finansinių paslaugų, - ne išeitis. Todėl jeigu Europa nenori būti stumdoma tarptautinėje arenoje, ji privalo tęsti pagrindinius bankų sąjungos projektus, kaip ir papildomą kapitalo rinkų sąjungos projektą.

Europos, Artimųjų Rytų ir Afrikos bendrovės per šiuos metus pritraukė daugiau nei 78 mlrd. JAV dolerių per akcijų platinimus. Vertybinių popierių platinimo garantijų kontekste Volstrito bankai vis dažniau užima dominuojančias pozicijas tuo metu, kai „Deutsche Bank AG“ ir „ BNP Paribas SA“, didžiausios šios srities dalyvės visų 27 ES valstybių narių bloke, užleidžia JAV žaidėjoms savo rinkos dalį. Daugiau nei 40 proc. finansinių priemonių išplatinimo garantijų verslo tenka tokioms stambioms žaidėjoms kaip „JPMorgan Chase& Co.“, „Morgan Stanley“, „Goldman Sachs Group Inc.“ ir „Citigroup Inc.“. „Deutsche Bank“ rinkos dalis per trejus metus sumažėjo daugiau nei perpus.

Foto: Bloomberg

Panašią situaciją matome ir tarptautinių obligacijų reitingų lentelėse: paskolų gavėjai per šiuos metus surinko per 3,8 trln. JAV dolerių, „JPMorgan“, kaip investicinio banko-lyderio šioje kategorijoje, pozicija pastaruosius trejus metus užtikrino beveik 8 proc. rinkos dalį, - dvigubai lyginant su „Deutsche Bank“ dalimi. Tuo tarpu BNP, nors ir padidino savo dalį iki 4,4 proc., gerokai atsilieka nuo „JPMorgan“, „Citi“ ir „Bank of America Corp.“, kaip ir Londone įsikūrę „HSBC Holdings Plc.“ ir „Barclays Plc.“

Foto: Bloomberg

Todėl O. Scholzas visiškai pagrįstai nerimauja, kad ES rizikuoja pritrūkti kapitalo, jeigu jos finansinių paslaugų pramonė ir toliau išgyvens krizę po rizės, o jos rinkos išliks suskaidytos. Šiais metais pasiūlytas planas sukurti nacionalinį bankų lyderį sujungiant „Deutsche Bank“ su „Commerzbank AG“ – kuriam O. Scholzas pritarė, - buvo pasmerktas žlugti. Tačiau Europos lyderė, gebanti konkuruoti su Volstritu ir Londono Sičiu, žūtbūt reikalinga.