Ši priemonė buvo įstatymo projekto, turėjusio lydėti Rusijos rugsėjo mėnesį ratifikuotą 2015-ųjų Paryžiaus klimato kaitos susitarimą, dalis. Tačiau ketvirtoji pagal dydį pasaulyje teršėja atsisakė pasiūlymo po to, kai Rusijos pramonininkų ir verslininkų sąjunga (RSPP) įspėjo, jog tai padidintų įmonių kaštus ir atitolintų investicijas.

„Pasitarus su vyriausybe buvo nuspręsta atsisakyti konkrečių reguliacinių reikalavimų, – pranešė įstatymo projektą rengiančios Ūkio ministerijos viešųjų ryšių skyrius. – Vyriausybė turės teisę po 2024 m. sausio 1 d. nuspręsti, kokių priemonių imtis, jei matys, kad Rusija atsilieka nuo savo emisijų tikslų.“

Visame pasaulyje šylantis klimatas kelia riziką ir Rusijai, kur tirpstantis milžiniškas, daugiau nei pusę šalies dengiantis amžinasis įšalas gali pakenkti pastatams, energijos vamzdynams ir kitai infrastruktūrai. Arkties regionui šylant dvigubai greičiau nei likusiam pasauliui, Rusijos vyriausybės paskaičiavimais ekonominiai nuostoliai sieks 2,3 milijardus dolerių per metus.

Nors prezidentas Vladimiras Putinas teigė abejojąs tuo, kad klimato pokyčiai kyla grynai dėl žmogaus veiklos, šiemet jis pagaliau sutiko ratifikuoti Paryžiaus susitarimą ir paskelbė, kad Rusija privalo padaryti viską, ką gali, kad sušvelnintų visuotinio atšilimo padarinius. Tai ypatingas iššūkis Rusijos ekonomikai, kuri yra labai priklausoma nuo naftos ir dujų gavybos bei kasybos. Amžinojo įšalo zonoje glūdi 15 proc. Rusijos naftos ir 80 proc. jos gamtinių dujų.

Foto: Bloomberg


Baudos kompanijoms

Remiantis neįgyvendintais teisės aktais, kompanijoms būtų skiriamos baudos už viršytą išmetamųjų teršalų normą. Paryžiaus susitarimas šios priemonės nereikalavo, kadangi Rusija yra nusistačiusi nedidelius šiltnamio efektą sukeliančių emisijų tikslus. Tačiau šalininkai tvirtino, kad tai pademonstruotų Kremliaus pasiryžimą kovoti su klimato kaita ir paskatintų Rusiją kartu su kitomis šalimis atsisakyti anglies naudojimo pramonėje.

RSPP sukritikavo pasiūlymo projektus dar kovo mėnesio parlamento posėdyje ir perspėjo, kad tai padidins energijos kainas ir infliaciją, kuri „neigiamai paveiks paprastų žmonių gerovę“ ir privers kompanijas atsisakyti investavimo planų. RSPP atstovas į prašymą pakomentuoti atsakė ne iš karto.

Kritikai taip pat tvirtino, kad priemonė nereikalinga, nes Rusija per ateinantį dešimtmetį gali padidinti išmetamųjų teršalų kiekį ir vis tiek įvykdyti savo pačios nustatytą tikslą pagal Paryžiaus susitarimą. Taip yra todėl, kad Rusija šiltnamio efektą sukeliančių dujų mažinimui naudoja 1990 m. gaires: dar po metų įvyko Sovietų Sąjungos žlugimas, sukėlęs vieną sunkiausių ekonominių recesijų šiuolaikinėje istorijoje.

Rusija įsipareigoja iki 2030 m. apriboti išmetamųjų teršalų kiekį 70–75 proc. nuo pradinio lygio. Iki 2020 m. pabaigos ji turi pristatyti naują ilgalaikę anglies dvideginio emisijų mažinimo strategiją, teigia V. Putino vyresnysis patarėjas klimato kaitos klausimais Ruslanas Edelgerijevas.

Foto: Bloomberg

„Rusija pasirinko atidėti anglies dvideginio emisijų mažinimo sistemos kūrimo procesą, – teigia Maskvos aukštesniosios ekonomikos mokyklos Aplinkos ir gamtos išteklių ekonomikos centro vadovas Georgijus Safonovas. – 2030 metų tikslai jau pasiekti, todėl jaučiame, kad mums daugiau nieko nebereikia daryti, kad sumažintume išmetamųjų teršalų kiekį.“

Vis dėlto Rusija, remiantis „Climate Action Tracker“ tyrimų grupės įvertinimu, yra viena iš valstybių, kurių veiksmai siekiant įgyvendinti Paryžiaus susitarimo bendrą tikslą – apriboti visuotinį atšilimą iki 2 laipsniais Celsijaus aukštesnės nei ikipramoninėje eroje temperatūros – yra „kritiškai nepakankami“. Londone įsikūrusi ekspertų grupė „Carbon Tracker“ apskaičiavo, kad didžiausios pasaulio naftos ir dujų kompanijos iki 2040 m. turėtų sumažinti bendrą gamybą 35 proc., kad išmetamųjų teršalų kiekis atitiktų Paryžiaus tikslus.

Kitaip nei daugumoje išsivysčiusių šalių, Rusijoje nėra valstybinės sistemos, leidžiančios stebėti ir reguliuoti kompanijų išmetamų teršalų kiekį. Kai kurios Rusijos vertybinių popierių biržoje kotiruojamos įmonės renka duomenis ir nustato tikslus savanoriškai, paklusdamos tarptautinių investuotojų spaudimui. Daugelyje šalių iš teršėjų surinktos baudos ir mokesčiai yra investuojami į atsinaujinančios energijos projektus.

Rusija taip pat turėtų nukreipti pinigus į žaliąją ekonomiką, jei nori išlikti konkurencinga užsienyje, teigia Michailas Julkinas, Archangelske įsikūrusio Aplinkosaugos investicijų centro generalinis direktorius. Ypač didelę įtaką Rusijos ekonomikai gali turėti Europos Komisijos pasiūlymas įvesti pasienio anglies dioksido mokestį (angl. carbon border tax), pažymėjo M. Julkinas komentaruose, kurie buvo paskelbti laikraštyje „Kommersant“.

„Modelis, kuriuo Rusijos ekonomika rėmėsi pastaruosius 20 metų, miršta, – teigė M. Julkinas. – Mums tiesiog reikia rasti patogų metodą, kaip pervesti lėšas sektoriams, skatinantiems mažai anglies dioksido į aplinką išskiriančių pramonės šakų plėtrą.“