Taip R. Smithas tapo vienu iš turtingiausių pasaulio žmonių, kurio turtas siekia 6 mlrd. JAV dolerių. Bet, kaip ir daugelio privataus kapitalo magnatų, jo turtas didžiąja dalimi nelikvidus, didžioji jo dalis įšaldyta „Vista“ investiciniuose fonduose.

56-erių metų R. Smithas buvo pirmasis, kuris ryžosi šiuo metu vis populiarėjančiam būdui išlaisvinti dalį tokio kapitalo. Jis pardavė apie 30 proc. bendrovės, kurią įsteigė, ir toks sprendimas padėjo jam tapti vienu iš garsiausių filantropu Jungtinėse Valstijose ir įsigyti nekilnojamojo turto už bent 100 mln. dolerių, kartu papildant įmonės balansą 500 mln. dolerių.

Nuo tada, kai 2015 metais sudarė savo pirmąjį sandorį su „Dyal Capital Partners“, R. Smithas išplėtė savo filantropinę veiklą, 2017 metais prisijungdamas prie Warren Buffeto iniciatyvos – kampanijos „Duodamas pažadas“ („The Giving Pledge“).

Šių metų gegužę jis išgarsėjo davęs pažadą panaikinti visos koledžo klasės studentų skolas. Be to, kaip pranešama, jis įsigijo du namus Malibu, Kalifornijoje, už maždaug 40 mln. JAV dolerių ir paklojo beveik 60 mln. dolerių už trijų aukštų penthauzą Manthatane.

2015 metų „Vista“ sandoris padėjo išpopuliarinti mažumos akcijų paketų pardavimus, paneigdamas įsigalėjusią nuomonę, esą tik silpnesnės verslovės parduoda dalį savo verslo ir tik tada, kai į privatų kapitalą suteka daugiau lėšų.

„Ironiška, jog pramonė yra viena iš paskutiniųjų, priimanti privataus kapitalo lėšas, – sakė vyresnysis Danielius Adamsonas, vadovaujantis „Wafra“, kuri buvo viena iš pirmųjų, įsigijusi supirkimu užsiimančių įmonių mažumos akcijų paketus. – Tai tas pats, kaip batsiuvys be batų.“

Robertas F. Smithas
Foto: AP / Scanpix


Tokios įmonės mėgina kompensuoti prarastą laiką. Mažiausiai 39 supirkimu užsiimančios įmonės pardavė mažumos akcijų paketus 2017–2018 metų laikotarpiu, rodo šių metų vasarį paskelbta „Bain &Co.“ ataskaita.

Toks rodiklis tris kartus viršija analogišką rodiklį prieš penkerius metus, nes didmeniniai pirkėjai, įskaitant „Dyal“, „Goldman Sachs Group Inc.“ ir „Blackstone Group“, varžosi dėl tokių veikiančių įmonių kaip Tom Goreso „Platinum Equity“, Barry‘io Sternlichto „Starwood Capital Group“ ir Steveno Klinskio „New Mountain Capital“.

Paklausa tokia didelė, kad kai kas net steigia naujas įmones.

Fondai, nusitaikę į akcijų dalį, per 2012–2018 metų laikotarpį pritraukė 17 mlrd. JAV dolerių ir šiuo metu renka dar 17 mlrd. dolerių, rodo „Bain &Co.“ ataskaitos duomenys. Ketvirtasis „Dyal“ fondas iki šių metų rugsėjo pritraukė per 8 mlrd. JAV dolerių ir jau spėjo paskirstyti didžiąją dalį to kapitalo.

Tuo tarpu garsiausios pramonės atstovės naudoja dalį naujai atrasto likvidumo įvairiausiems tikslams.

Kaip skelbiama, 2016 metais vienas iš „Vistas“ steigėjų Brianas Shethas paklojo 38 mln. dolerių už valdą Los Andžele, o po dvejų metų išleido 16 mln. dolerių už greta esančią nuosavybę. Be to, jis tapo vienas garsiausių laukinės gamtos apsaugos aktyvistu, įsteigęs 60 mln. dolerių fondą, daugiausia orientuotą į aplinkosaugos iniciatyvas, teigiama „Vista“ svetainėje.

Foto: Bloomberg


Jis pažadėjo skirti daugiau nei 13 mln. dolerių jaunimo klubui Ostine, Teksaso valstijoje. Davidas Milleris, vienas iš Hiustone įsikūrusios bendrovės „EnCap Investments“ įkūrėjų, paaukojo 19 mln. JAV dolerių savo fondui 2016 metais, praėjus keliems mėnesiams po to, kai „Dyal“ įsigijo 20 proc. jo įmonės.

Savininkai ir pirkėjai pabrėžia, kad tokie sandoriai reikalingi daugiausia mobilizuoti kapitalą investicinėms linijoms paremti, taip pat padėti visateisiams partneriams įvykdyti prisiimtus įsipareigojimus, susijusius su lėšų pritraukimu, bei palengvinti paveldėjimo planavimą, – ir paprastai mažai ką turi bendro su atlyginimu steigėjams.

Paprastai per 75 proc. lėšų iš šių investicijų sugrįžta į įmones, teigia šaltinis, artimai susipažinęs su tokiais sandoriais. „Vista“ „Dyal“ sandoris padėjo įmonei įsiūlyti vertybinius popierius be viešo akcijų platinimo, tuo tarpu „Platinum Equity“ naudoja pajamas, gautas iš 2017 m. pardavimo, kurti kreditavimo platformą ir plėsti savo veiklos galimybes.

Vis dėlto tokia praktika gali sukelti nejaukumo jausmą.

„Investuotojai šiuo metu rengiasi tokioms naujovėms, – sakė privačių investicijų skyriaus vadovė Andrea Auerbach, atstovaujanti investicinei įmonei „Cambridge Associates“, kuri valdo labdaros, pensijų bei šeimos turto valdymo subjektų portfelius. – Kapitalo naudojimo paskirtis gali būti labai įvairi – pavyzdžiui, jis gali būti naudojamas turto paleidimui į apyvartą, naujų verslo linijų pristatymui, ir nerimaujama, kad šiame procese dėmesys gali būti nukreiptas nuo jau egzistuojančių fondų.“

Aukšti įvertinimai

2018 metais pateikta „Dyal“ investuotojų prezentacija, su kuria susipažino „Bloomberg“, rodo, kad septyniuose iš dešimties sandorių, pristatytų kaip konkrečių atvejų studijos, figūravo tam tikra dalis antrinių pardavimų.

Kad ir kam skiriamos pajamos, gautos iš tokių sandorių, aukšti supirkimu užsiimančių įmonių įvertinimai liudija apie naują būrį milijardierių pramonėje; čia tokie turtai akivaizdžiai atitenka steigėjams tokių įmonių, viešai prekiaujančių akcijomis, kaip „Blackstone“, „KKR & Co.“ ir „Carlyle Group LP“. Tarp jų patenka ir „Vista“ R. Smithas bei B. Shethas ir „Starwood“ B. Sternlichtas, rodo „Bloomberg“ duomenys.

Yra ir tokių, kurie pasišapo iš panašių teorinių vertinimų.

„Man nerūpi, ko teoriškai verta mūsų įmonė, – jeigu aš neketinu parduoti likusios jos dalies, ji nieko neverta, – interviu sakė Dougas Kimmelmanas, kurio „Energy Captial Partners“ pardavė dalį akcijų „Dyal“ 2017 metais. – Tai buvo veiksminga priemonė sustiprinti mūsų įmonės finansinius aspektus.“

Foto: Bloomberg


Turtinga grąža

Tie, kurie įsigijo šitaip akcijų, iki šiol susižėrė nemažą pelną. Trečiasis „Dyal“ 5,3 mlrd. dolerių vertės fondo metinis pajamingumas, birželio 30 d. duomenimis, siekė 26 proc., teigiama Minesotos Investicijų valstybinės valdybos ataskaitoje.

Tokie sandoriai siūlo aukštai vertinamą prieigą prie supirkimu užsiimančių įmonių tuo metu, kai privatus kapitalas nuolat įsiskverbia kone į kiekvieną ekonomikos sektorių. 20 mln. žmonių yra įsidarbinę 15 000 bendrovių, finansuojamų privataus akcinio kapitalo, – nuo „24 Hour Fitness“ iki „Cinnabon to Vivid Seats“.

„Aš negaliu pakeisti pinigų srauto, nuspėjamumo ir mažėjančios apsaugos, – sakė Christopheris Zookas, „CAZ Investments“ pirmininkas ir vyriausiasis investicijų pareigūnas, investavęs lėšų į kai kuriuos ‚Dyal“ fondus. – Perspėjau savo žmoną ir sūnų, kad jeigu mane partrenks autobusas, jiems jokiais būdais nevalia parduoti šią investiciją.“

Toks optimizmas pagrįstas. „Vista“ aktyvai padidėjo daugiau nei trečdaliu iki 56 mlrd. JAV dolerių nuo antrosios „Dyal“, investicijos, kurios dėka ji tapo viena iš didžiausių pasaulyje supirkimu užsiimančių įmonių. Majamyje įsikūrusi „H.I.G Capital“ papildė kapitalą 10 mlrd. dolerių nuo tada, kai „Dyal“ pirmą kartą investavo lėšas 2016 metais.

Vis dėlto rinka, galimas daiktas, pasiekė maksimumą. Aukščiausio lygio įmonių pasiūla ribota, net atsižvelgus į naujas rinkos dalyves, tokias kaip „Stonyrock Partners“, kurias remia „Jefferies Financial Group Inc.“ padalinys ir „ Investcorp“.

„Pirmoji šių fondų karta pasirodė puikiai, – sakė Grahams Eltonas, Baino EMEA privataus kapitalo verslovės pirmininkas. – Palankiu privačiam kapitalui laikotarpiu jie buvo gerai perkami. Tuo metu veiksmingumo veiksniai rodė tinkamą kryptį, bet vėliau, ko gero, situacija pasikeitė.

Dabar naujausiai privataus kapitalo savininkų kartai prieinami ištekliai, kurie tradiciškai laikomi likvidesnio turto monopoliu. Tatai dramatiškai pademonstravo R. Smithas šiais metais, kai apstulbino „Morehouse“ koledžo studentus per diplomų įteikimo ceremoniją pažadėjęs padengti kiekvieno 2019 metų Klasės nario studentų paskolas, – dosniu 34 mln. dolerių dovanojimo aktu.

„ Aštuonių mano šeimos kartų vardu, mes įpilsime į jūsų autobusą šiek tiek kuro“, – sakė jis absolventams.