Tokios pastangos neprotingos, naujame tyrime tvirtina Prinstono universiteto ir Ričmondo federalinio atsargų banko ekonomistai. Tyrime teigiama, kad „kognityvūs nestandartiniai“ arba CNR darbuotojai daug produktyvesni, kai būriuojasi toje pačioje vietoje, paprastai metropolyje. Jie „pernelyg vertingi“, kad būtų skirstomi po mažesnius miestus, kas reikštų „išteklių švaistymą“, rašė tyrimo autoriai.

Jie tvirtina, kad bet kokia kylanti nelygybė yra geriau sprendžiama taikant mokesčius dideles pajamas uždirbantiems centrinių miestų darbuotojams bei subsidijas – mažiau apmokamiems jų kolegoms iš mažesnių miestų. Autoriai paskaičiavo, kad pervedus apie 17 000 dolerių už vieną aukštos kvalifikacijos darbuotoją per metus, visi iš to galėtų išlošti.

Susiskaldymas

Mokslininkai bando atsakyti į klausimą, kuris tampa vis aktualesnis amerikiečių politikoje: kaip spręsti didėjantį atotrūkį tarp turtingesnių miestų ir mažiau klestinčių metropolio statuso neturinčių vietovių.

Tokia situacija turėjo įtakos 2016 metų prezidento rinkimų formai. Pavyzdžiui, 472 apygardos, kuriose laimėjo demokratų kandidatė Hillary Clinton, sudarė 64 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), rodo „Niskanen Center“ Willo Wilinsono tyrimas. JAV prezidentas Donaldas Trumpas laimėjo 2 584 apygardose, atstovaujančiose likusį trečdalį ekonomikos.

Prinstono universiteto ekonomistų Estebano Rossi-Hansbergo ir Pierre-Danieliaus Sarte‘o bei Ričmondo federalinio atsargų banko ekonomisto Felipe‘ės Schwartzmano atliktas tyrimas pasirodė netrukus po to, kai regioninio banko prezidentas Thomass Barkinas pamėgino ištirti, kaip galėtų suklestėti mažesnės, metropolijoms nepriklausančios bendruomenės.

Foto: Bloomberg


Jis asmeniškai apsilankė keliuose mažesniuose miestuose ir miesteliuose Karolinos, Merilendo, Virdžinijos valstijose, taip pat didesnėje Vakarų Virdžinijos valstijos dalyje bei Kolumbijos apygardoje.

Jungtinių Valstijų ekonomikoje nuo devintojo dešimtmečio akivaizdžiai auga „įgūdžių ir profesinių kompetencijų susiskaldymas šalies teritorijoje“, teigiama tyrime.

Tokia tendencija „paskatino politikos formuotojus ir miestų valdžią palaikyti politiką, kuria siekiama pritraukti CNR darbuotojus į mažesnius miestus, siekiant iš pagrindų pakeisti jų ateitį, – teigiama tyrime. – Geresnis sprendimas būtų sustiprinti dabartines egzistuojančias tendencijas ir leisti jiems koncentruotis vadinamuosiuose kognityviuose centruose, tuo pat metu skatinant ne CNR darbuotojus kraustytis ir padėti mažesniems miestams augti.“

„Vaizduotėje sukurtas eksperimentas“

Tyrime nekalbama apie platesnį mastą galimų tokios politikos padarinių, apsiribota tik siauru ekonominiu poveikiu, – čia turima galvoje didesnės rasinės segregacijos ar politinė susiskaidymo rizikas. Neaptarinėjamas ir galimas įprasto šeimos gyvenimo ar socialinių struktūrų sutrikdymas, jei mažesnes pajamas gaunantys darbuotojai būtų skatinami kraustytis iš didesnių miestų.

Ričmondo federalinis atsargų bankas atsisakė komentuoti tyrimo.

Tyrimas yra „vaizduotėje sukurtas optimalaus darbuotojų paskirstymo eksperimentas“, – pažymėjo W. Willkisnoans, „Niskanen Center“ viceprezidentas, kuris birželio mėnesio ataskaitoje rašė apie urbanizaciją bei susiskaidymą. „Man sunku įsivaizduoti politines aplinkybes, kuriomis būtų galima išspręsti šią problemą“.