Saugumo ir žvalgybos pareigūnai įtaria, kad A. Merkel ir jos sąjungininkai Ūkio ministerijoje sušvelnino apribojimus „Huawei“, siekdami išsaugoti prekybos ryšius su Pekinu, teigia du anonimiškumo prašę Vokietijos pareigūnai.

Kritikai A. Merkel krikščionių demokratų partijos viduje tvirtina, kad vyriausybės taisyklės nepakankamai griežtai užtikrina, kad „Huawei“ įranga nebūtų naudojama Vokietijos 5G tinklo šerdyje, todėl svarbios korporacijų ir vyriausybių operacijos gali būti neapsaugotos nuo kinų špionažo ar sabotažo.

„Huawei“ dilema iliustruoja subalansavimo aktą, kurį turi sugalvoti A. Merkel, siekdama apginti Vokietijos interesus, bet tuo pačiu nesusipykti su Kinija, kuri yra pagrindinė vokiečių eksporto rinka. Vokietijos vadovė, užmezgusi draugiškus ryšius su prezidento Xi Jinpingo vyriausybe, praėjusį mėnesį 12-ąjį kartą kaip kanclerė apsilankė Kinijoje.

Vokietijos kompanijos yra linkusios naudoti „Huawei“ aparatūrą, kad galėtų kuo greičiau ir pigiau žengti į 5G technologijų rinką, o Pekino pareigūnai jautriai reaguoja į bet kokius įtarimus, kad jų kompanija gali būti boikotuojama. Tačiau žvalgybos pareigūnai „Huawei“ ryšius su Kinijos vyriausybe vertina atsargiai ir nerimauja dėl 5G tinklų pažeidžiamumo.

Foto: AP / Scanpix


Šnipų atsakas

JAV administracija dar labiau sustiprino A. Merkel galvos skausmą, paversdama „Huawei“ bylą Vakarų šalių lojalumo išbandymu prekybos kare su Kinija. Baltieji rūmai taip pat reikalauja griežtesnių apribojimų ir grasina nutraukti žvalgybos bendradarbiavimą su Vokietija, jei A. Merkel atsisakys paklusti.

Antradienį A. Merkel pažadėjo, kad Vokietijos kompanijos netrukus turės prieigą prie 5G technologijos už priimtiną kainą. „Deutsche Telekom AG“ pranešė, kad 5G įdiegimas bus atidėtas mažiausiai porai metų ir industrijai kainuos milijardus, jeigu bus įvestas visapusiškas draudimas bendradarbiauti su „Huawei“.

Bruno Kahlas, vadovaujantis Federalinei žvalgybos tarnybai (BND) antradienį paskelbė įspėjimą, sakydamas, kad „Huawei“ yra per daug priklausomas nuo Kinijos komunistų partijos ir „juo negalima visiškai pasitikėti“. Komentaras buvo išplatintas praėjus savaitei po pranešimų, kad Vokietijos kanceliarija nutarė sušvelninti saugumo priemones, iš esmės atmesdama bet kokius bandymus boikotuoti „Huawei“.

„Nepaisant labai intensyvių diskusijų, trukusių daugybę mėnesių, vyriausybės pozicija nėra aiški – matyt, net ir žvalgybos tarnybų vadovams“, – vėliau „Bloomberg“ pažymėjo Konstantinas von Notzas, opozicinės Žaliųjų partijos įstatymų leidėjas, pasikalbėjęs su BND vadovu. A. Merkel vyriausybė „iki šios dienos nesugebėjo“ nustatyti griežtų gairių.

Angela Merkel


Vokietijos vyriausybės atstovas spaudai Steffenas Seibertas pareiškė, kad saugumo priemonės vis dar tobulinamos ir kad valdžios institucijos turės tinkamų priemonių atsijoti „nepatikimus“ pardavėjus. Jis pažymėjo, kad atsižvelgiama ir į žvalgybos agentūrų komentarus.

„Tarnybų ir kitų saugumo institucijų informacija ir išvados visada turi reikšmės vyriausybės veiksmams“, – trečiadienį žurnalistus patikino S. Seibertas.

„Huawei“, visame pasaulyje aptarnaujanti tris milijardus žmonių, pabrėžė, kad kaltinimai dėl nepatikimumo yra nepagrįsti.

„Mums niekada ir į galvą neateitų savo gaminiuose įdiegti vadinamąsias „galines duris“, – atsakydami į užklausą elektroniniame laiške pažymėjo „Huawei“. – Jokia vyriausybinė agentūra ar išorinė organizacija neturi „Huawei“ akcijų ir niekaip „Huawei“ nekontroliuoja.

Nesutarimai

A. Merkel bloko įstatymų leidėjų grupė, vadovaujama parlamento užsienio reikalų komiteto pirmininko Norberto Roettgeno, praėjusią savaitę taip pat prisidėjo prie nesutarimų, paskelbusi atvirą laišką Vokietijos dienraštyje „Handelsblatt“, kuriame pareikalavo Bundestago perimti 5G įrangos tiekėjų patikimumo kontrolę. Vokietijos vidaus reikalų ministerija pakluso išsakytai kritikai ir pažadėjo pasverti politinius veiksnius, vertindama 5G komponentus, pranešė „Handelsblatt“.

BND ir užsienio bei vidaus reikalų ministerijų pareigūnai nereikalauja visiškai boikotuoti „Huawei“, tačiau nori turėti galimybę laikyti kompaniją nuošalyje, jei nuspręstų, kad ji kelia pavojų šalies saugumui. Tikimybė, kad Vokietijos valdžios institucijos nustatys, jog įrangoje yra slaptos „galinės durys“, kurios galėtų suteikti Kinijai prieigą prie duomenų, yra „labai menka, praktiškai neegzistuojanti“, pažymėjo B. Kahlas.

Net jei tai būtų įmanoma, pridūrė jis, programinės įrangos atnaujinimas galėtų „nedelsiant“ pakeisti tinklą ir atverti jį „sabotažui ar špionažui“.